Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius sulaukė Dituvos gyventojų prašymo persvarstyti Klaipėdos rajono ribas ir nuo rajono centro Gargždų labiausiai nutolusias vietoves prijungti prie gretimų rajonų.
Iš Prezidentūros persiųstas raštas Vidaus reikalų ministerijai padarė įspūdį ir dabar dituviškių pasiūlymus įpareigotos įvertinti Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybės.
Nepatogu pasiekti rajono centrą
Prašymo nepasirašiusių Dituvos kaimo gyventojų teigimu, dabar Klaipėdos rajonui priklausančių Kretingalės ir Priekulės seniūnijų kaimai nuo rajono centro nutolę 40–50 kilometrų. Norint iš jų nuvykti į Gargždus žmonėms tenka persėsti Klaipėdoje, nes tiesioginio į rajono centrą vežančio autobuso maršruto nėra. Dėl to su reikalais į rajono centrą vykstantys gyventojai sugaišta nemažai laiko ir patiria daugiau išlaidų kelionei.
Šių seniūnijų kaimų gyventojams iki Šilutės arba Kretingos arčiau. Be to, aplinkinių rajonų centrus galima patogiai pasiekti ir geležinkeliu.
Pavyzdžiui, nuo Kretingalės iki Kretingos centro nėra nė 10 kilometrų. Čia nuolat kursuoja tiesioginiai autobusai iš Klaipėdos į Kretingą. Be to, iš Kretingalės Kretingą galima pasiekti traukiniu. O norint nuvažiuoti iki Gargždų per Klaipėdą žmonėms susidaro apie 40 kilometrų.
Priekuliškiams arčiau už Gargždus yra Šilutė, iki kurios irgi kursuoja traukinys.
Gargždams siūlymas nepriimtinas
Dituviškiai siūlo visą Priekulės seniūniją bei dalį Veiviržėnų seniūnijos kaimų prijungti prie Šilutės rajono savivaldybės, o Kretingalės seniūniją ir dalį Sendvario seniūnijos kaimų – prie Kretingos rajono. Šį pasiūlymą apsvarsčiusi Kretingos rajono taryba siūlomam rajono ribų keitimui neprieštaravo.
Perėmęs Kretingalės seniūniją Kretingos rajonas gautų priėjimą prie Baltijos jūros ir būtų patrauklesnis turistams. Galimą savivaldybės teritorijos padidėjimą ir teikiamą ekonominę naudą įvertino ir rajono politikai. Tačiau prieš siūlomą ribų keitimą piestu stoja Klaipėdos rajonas.
„Kaip galima rimtai svarstyti anoniminį pasiūlymą keisti rajonų ribas, kai prie kitų rajonų siūlomų prijungti seniūnijų gyventojai apie tai net neužsimena ir dėl susisiekimo su rajono centru nereiškia jokių priekaištų“, – stebėjosi Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Rajono savivaldybėje šį klausimą svarsčiusi darbo grupė tokią galimybę kategoriškai atmetė. Mero nuomone, toks pasiūlymas net gali būti priešiškai nusiteikusių jėgų provokacija.
Žmonių argumentai sudomino
Tačiau jei vyriausybei ir Seimui Dituvos kaimo gyventojų argumentai pasirodys įtikinami, Klaipėdos rajono savivaldybės nuomonės gali ir neprireikti. Teisės aktai nustato, kad keičiant savivaldybių teritorijų ribas būtini tų savivaldybių tarybų sprendimai, tačiau ribos gali būti keičiamos ir rajonų valdžiai ir prieštaraujant.
Taip atsitiko daugiau nei prieš 10 metų, kai Ignalinos rajono savivaldybė nesutiko dalį teritorijos atiduoti Visagino savivaldybei, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Dituviškių pasiūlymus išanalizavusiam vidaus reikalų viceministrui Juliui Morkūnui žmonių prašymas pasirodė racionalus: „Klaipėdos rajono pakraščiuose esantys kaimai iš tiesų pernelyg nutolę nuo rajono centro ir jų prijungimas prie kaimyninių rajonų yra svarstytinas.“
Pokyčiai turi būti naudingi žmonėms
Dalia Masaitienė VRM vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja.
„Lietuvoje savivaldybių administracinės ribos keičiamos Seimui priimant įstatymą. Pirma organizuojama vietos gyventojų apklausa, parengiami ir su valstybės institucijomis suderinami būtini dokumentai, juos įvertina VRM ir paruošia Vyriausybės nutarimo projektą, o jį priėmusi Vyriausybė teikia pasiūlymą Seimui.
Nors keičiant teritorijos administracinių vienetų ribas būtina konsultuotis su vietos gyventojais, jų nuomonė nėra privaloma priimant sprendimą.
Dituvos gyventojų siūlomas savivaldybių ribų keitimas būtų sudėtingas procesas. Valstybei nepigiai kainuotų įvairiausių žemės planų sudarymas, administracinių įrašų keitimas, rajonų bendrųjų planų keitimo finansavimas. Tokiu atveju turėtų būti įvertinta, ar savivaldybių ribų keitimas žmonėms duos realios naudos.“ ˙