Pirmieji kombainai į Šilutės rajono ūkininkų laukus išriedėjo praėjusią savaitę. Bet lietus vis stabdo javų pjovimo darbus.
Pradėję pjauti žieminius kviečius ir rapsus nemažai ūkininkų nuliūdo – derlius kai kurių laukuose kone perpus menkesnis nei pernai.
Birželį tvyrojusi sausra, o vėliau prapliupę gausūs lietūs padarė nemažai žalos visos šalies žemės ūkiui. Bendru ūkininkų pastebėjimu, šiemet labiausiai išlošė tie, kas sėjo grikius, mat tik jiems augti buvo palankūs šiųmetės vasaros orai.
Kviečių varpos sunkios, bet grūdai mažučiai
„Mūsų rajono ūkininkai tikėjosi, kad žieminių kviečių šiemet kuls tiek pat, kiek vidutiniškai kasmet – apie 3 tonas iš hektaro. Bet pradėjus pjauti teko nusivilti – derlius perpus menkesnis“, – sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Anot jo, iki Vidurio Lietuvos ūkininkų derlingumo, kuris visada būna maždaug dvigubai didesnis nei pamariškių, mūsiškiai nesistiebė, bet vidutinio derlingumo tikėjosi.
Šiemetinio birželio sausra, kai bent dvi savaites žemė negavo nė lašo lietaus, labai pakenkė žieminiams kviečiams. Jų varpos, anot K.Andrijausko, iš pirmo žvilgsnio apgauna, nes yra didelės ir sunkios. Bet grūdai jose susitraukė pernelyg anksti ir liko mažučiai. Panaši padėtis ir kituose šalies rajonuose, todėl nei Ekstra, nei pirmos klasės grūdų, K.Andrijausko žiniomis, visoje Lietuvoje šiemet beveik nebus. Daugiausia kuliama III ir IV – pašarinės – klasės grūdų.
„Kitą savaitę gal bus pradėti pjauti ir miežiai. Jie – tokia kultūra, kad kai drėgmės ir šilumos pakanka, grūdą kaip mat subrandina“, – sako pašnekovas.
Rugių mūsų rajono ūkininkai sėja mažai, nes juos auginti neverta dėl labai menkų supirkimo kainų.
Rapsai iššalo arba išguldyti
Beveik visi ūkininkai jau nukūlė žieminius rapsus, mat labai stengėsi suspėti iki meteorologų prognozuojamų škvalų. Tuose rajonuose, kur ši gamtos stichija užklupo, išguldyta didžioji dalis rapsų laukų.
Šilutės rajonas didžiųjų liūčių išvengė, bet žieminių rapsų derliumi mūsų ūkininkai vis tiek negali pasidžiaugti: didelė dalis žieminių rapsų laukų iššalo. K.Andrijausko žiniomis, kai kurie ūkininkai iššalusias vietas net po du kartus atsėjo vasariniais rapsais.
Įvairūs žemės ūkio konsultantai, pasak K.Andrijausko, prognozavo, jog iššalę plotai suspės atsigauti, bet taip nenutiko. Tuose plotuose tik pridygo galybė piktžolių.
Šiemet šios kultūros derliaus vidurkis mūsų rajone – vos apie toną iš hektaro, o gerais metais ir šilutiškiai prikuldavo tiek pat, kaip ir visos šalies vidurkis – po 3,5 ir net 4 tonas iš hektaro.
„Labai nedėkingi šie metai rapsų augintojams: ne tik kad derliaus nėra, bet dar ir kainos krenta“ – apgailestauja LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas. Anot jo, anksčiau už toną rapsų supirkėjai mokėdavo apie 1600 litų, dabar – vos apie 330 eurų.
Šiemet patenkinti tie ūkininkai, kas sėjo žirnius – daugelis iš hektaro kulia po 3 t ir daugiau. Bet ir su šia kultūra daug mažiau pasisekė tiems, kas ūkininkauja smėlėtose žemėse – Saugų, Gardamo seniūnijose – čia kai kurie vos iki tonos sukrapšto – tokį juodą darbą padarė šiemet birželio sausra.
Gal grikiai išgelbės bitininkus?
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius dar neturi konkrečių javapjūtės skaičių, bet irgi mano, kad daugumos kultūrų derliai šiemet Pamaryje bus menkesni nei, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje.
Iš pokalbių su ūkininkais Kaimo reikalų skyriuje matyti, kad gerai bus, jei ankštinių kultūrų derliai Klaipėdos apskrityje sieks 2-2,5 tonos iš hektaro. Tuo tarpu geresniais metais būdavo prikuliama po 3-4 ir net iki 5 tonų.
D.Lidžiaus pastebėjimu, šiemet geri ir gražūs tik grikiai, mat jie lengviau pakelia sausrą. „Išlošė tie, kas juos sėjo. Šios kultūros mūsų krašte užsėta gana nemažai – 2162 ha. Tokiais kiekiais anksčiau ūkininkai rugius augindavo“, – pastebi D.Lidžius.
Bet kritus rugių supirkimo kainoms jų auginti, D.Lidžiaus nuomone, nebeapsimoka: už toną rugių supirkėjai bemoka nuo 88 iki 112 eurų.
Išlošia, anot D.Lidžiaus, ir tie grikių augintojai, kurie draugauja su bitininkais, ir ta draugystė naudinga abiem pusėms.
„Grikių laukus apskraidžiusios bitutės suneša daug medaus. O grikių medus yra „visų medų karalius ir vaistų vaistas, nors ir šiek tiek aštresnio skonio, ir tamsus“, – medaus žinovus cituoja D.Lidžius.
Anot specialisto, pernai bitininkus ir išgelbėjo tik grikiai, tad gal jie gelbės ir šiemet, nes jau dabar ne vienas bičių laikytojas guodžiasi, jog medunešis šiemet – itin prastas.
D.Lidžius mano, kad jei dabar saulė gerai pakaitintų, tai jau rugpjūčio viduryje galėtų įsilinguoti ir vasarinių javų pjūtis.
Laukia gerų orų
Šilutės seniūnijoje laukus turintis Alvydas Degutis mano, kad „vasara buvo kaip vasara – ir pakaitino, ir palijo“, bet blogesnė buvo žiema. Rudenį jo žiemkenčių kviečių pasėliai buvo idealūs, bet šalčiai sunaikino kone visus: iš 100 užsėtų hektarų išgyveno vos 10 ha. Iššalo ir žieminiai rapsai.
Ūkininkas jau nuėmė žirnius – iš hektaro byrėjo po 3-3,5 tonos. Tai, anot A.Degučio, normaliai, nes ir jie, ir dalis pupų apsvilo saulėje.
Vasarinių javų pjūtį, jei orai leis, jis žada pradėti po geros savaitės, ir mano, kad jų turėtų prikulti po 4 tonas iš hektaro. „Tai nėra labai gerai, norėtųsi gauti bent po 5 tonas, bet taip nebus“, – sako ūkininkas.
Mažių kaime ūkininkaujantis jaunasis ūkininkas Tomas Kazlauskas nukūlė tik kvietrugius, ir jų derlius nedžiugina: 4,5-5 tonos vietoje planuotų 6 -7 tonų. Pasėliams žalą padarė žiemos šalčiai.
Miežių, kviečių ir žirnių dorojimo ūkininkas dar nepradėjo, nes koją vis kiša orai. „Visas derlius – dar laukuose, ir kai tik bent parą nelis, reikės imtis pjūties. Negerai, kad viskas į vieną krūvą sueis, bet turime naują techniką – sudorosime“, – sakė Tomas.
Gamta padarė daug žalos
Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šiemet birželį tvyrojusi sausra, o vėliau stoję gausūs lietūs padarė nemažai žalos visos šalies žemės ūkiui. Augalus puolė įvairios ligos ir piktžolės, susidarė drėgmės perteklius, o dalis tankesnių vasarinių miežių ir rapsų pasėlių buvo išguldyti.
„Klimato svyravimai sukelia didžiulius pokyčius augalų pasaulyje ir yra tikras ūkininko galvos skausmas“, – teigiama pranešime.
ŽŪM paskelbė išankstines prognozes, pagal kurias Lietuvos grūdų aruodai šiemet turėtų išlikti tokie pat kaip pernai. Spėjama, kad iš hektaro bus prikulta 3,2 tonos žieminių rapsų, 2,2 tonos kviečių ir 2,6 tonos rugių.
Pagal išankstines Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, padidėjus pasėlių plotui numatomas 12 proc. didesnis avižų derlius.
Spėjama, kad bendras Lietuvos kviečių, rugių, miežių, kvietrugių aruodas gali sumažėti 3,8 proc. Visgi 52 proc. išaugęs žirnių ir pupų derlius leis bendram grūdinių augalų kiekiui išlikti nepakitusiam.
Šiemet grūdinių augalų derlius gali siekti 6,5 mln. tonų. Kaip ir anksčiau, du trečdalius laukiamo derliaus sudarys kviečiai (4,34 mln. t).