Vos už kelių kilometrų nuo Šilutės esančiose pievose būriuojasi daugiatūkstantiniai žąsų pulkai, tarp kurių ir Lietuvoje perinčios pilkosios žąsys, ir toliau į Šiaurę skrendančios retesnių rūšių atstovės. Dabar pats jų migracijos pikas!
Neveltui šiuo metų laiku Klaipėdoje vyko 18 – oji tarptautinė žąsų specialistų konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 mokslininkų iš 21 pasaulio valstybės. Vieną iš konferencijos dienų mokslininkai lankėsi ir Nemuno deltoje – vienoje svarbiausių Europos mastu migruojančių žąsų poilsio stotelėje. Jie pamatė įspūdingus žąsų pulkus ir pažino tiek gamtines, tiek kraštovaizdines ir kultūrines Pamario krašto vertybes.
Diskutavo įvairiais klausimais
18-osios tarptautinės Žąsų specialistų grupės konferencijos atidaryme sveikinimo žodį sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Jūros tyrimų instituto direktorė, prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė ir Žąsų specialistų grupės atstovai. Keturių dienų konferencijoje dalyviai iš 21 pasaulio šalies skaitė pranešimus, diskutavo apie žąsų migraciją, perėjimą ir žiemojimą, gausumo kaitą ir jos priežastis.
Tokio masto ornitologinis tarptautinis renginys buvo pirmasis Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu. Konferencijos metu mokslininkai ne tik apsilankė Nemuno deltoje, bet ir pasidalino patirtimi įvairiais vandens paukščių apsaugos klausimais. Konferencijos metu buvo surengtos specialios sesijos apie žąsų ir vėjo elektrinių sąveiką, naujausius tyrimų metodus, pristatyti žąsų gausos įvertinimo darbai. Lietuvos ir užsienio specialistams tai buvo puiki proga susipažinti su geriausia tarptautine praktika dėl vandens paukščių ir galimų konfliktų, kylančių dėl žmonių veiklos, valdymo.
Renginio metu Klaipėdos universiteto mokslininkai ir studentai pristatė pranešimus apie žąsų įvairovę bei gausumą Nemuno deltoje, žąsų ir vėjo elektrinių sąveiką, realias galimybes palydoviniais metodais įvertinti tinkamus žąsų maitinimo plotus ir jų kaitą.
Žąsis ženklina žiedais ant kaklo
Renginys Lietuvos pajūryje buvo organizuotas neatsitiktinai, nes visai šalia Klaipėdos yra unikali vieta – Nemuno delta, kurioje pavasarinės migracijos laikotarpiu pasimaitinti stabteli tūkstantiniai žąsų ir kitų vandens paukščių būriai.
„Pievos, kuriose sustoja didžiulai pulkai žąsų, visai šalia Šilutės. Pavažiuoji vos kelis kilometrus ir gali grožėtis nuostabiu gamtos reginiu“, – „Šilutės naujienoms“ pasakojo vienas iš konferencijos organizatorių, Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas.
Nemuno delta – svarbi žąsų sustojimo vieta. Pirmos grįžta pilkosios žąsys, po jų želmeninės ir vėliau balatakaktės. Tarp jų būna įsimaišę nemaži būriai baltaskruosčių berniklių. Kasmet registruojamos ir labai retai pas mus sutinkamos žąsys: rudakaklė berniklė, trumpasnapė žąsis, paprastoji berniklė, kanadinė berniklė ir mažoji žąsis. Pastaroji yra globaliai nykstanti rūšis, Lietuvoje matoma kasmet po kelis paukščius per sezoną.
Iš pradžių čia atskrenda pilkosios žąsys, vėliau želmeninės, tada jau baltakaktės ir visos kitos likusios – baltaskruostės berniklės. Į šiuos būrius įsimaišo ir retesnių rūšių žąsys. Šie paukščiai mūsų rajono pievose bus tol, kol pasimaitins ir atgaus jėgas, o tada jau tęs kelionę į Šiaurę. Mūsų kraštuose migruojančios žąsys užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Vienu metu Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gali būt apie 50 000-70 000 paukščių, tad daug kas juokauja, kad šiuo metu žąsų daugiau nei Šilutės rajone gyventojų.
Pamario krašte perėti lieka tik pilkosios žąsys, visos kitos išskrenda. Gamtininkai suskaičiuoja, kad Rusnės, Kintų tvenkiniuose ir kitose vietose peri apie 200 pilkųjų žąsų porų.
Liko ir po konferencijos
P.Bagdonas pasakojo, kad vaikščiodami Nemuno deltoje mokslininkai labai domėjosi čia esančiomis žąsimis. Įdomu, kad kai kurie žąsų specialistai paukščiams ant kaklų uždeda specialius marketinius žiedus – nuskaičius šio žiedo kodą galima nustatyti kur žąsis registruota, kas dar ją matė, nes yra tarptautinė duomenų bazė. Kiti mokslininkai žąsims uždeda GPS siųstuvus, kad žinotų jų migracijos kelius, sustojimo laikotarpį. Beje, kai kurios Nemuno deltoje sustojusios žąsys buvo su tokiais žiedais.
Nemaža dalis konferencijos dalyvių liko deltoje ir po konferencijos ir toliau tyrinėjo žąsų pilnus laukus.
Konferencijos metu kalbėta apie žąsų ir vėjo elektrinių sąveiką, tad P.Bagdono klausėme, ar šios jėgainės kelia pavojų žąsims. Ekologas sakė, kad vėjo jėgainės turi didelės įtakos žąsų keliams, nes dėl jų paukščiai turi keisti savo migracijos kelius arba išsiplėsti į kelis būrius. Jam ne kartą teko stebėti, kaip žąsys skrenda viena trajektorija ir būtent dėl vėjo jėgainių turi pakeisti savo skrydžio kursą. Kiek ekologui teko domėtis, į vėjo jėgaines žąsys dar nebuvo atsitrenkusios.
Užtat P.Bagdonui žinoma, kad yra tokių žmonių, kurie nemėgsta žąsų ir netgi norėtų jas pamedžioti. Bet tai yra draudžiama Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.