Šiuolaikinė „Žizel“ meilės ir niekšybės istoriją įkurdins fabrike

P4230512Tarptautinę šokio dieną žymės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – šokio spektaklis „Žizel“. Balandžio 29-30 dienomis 19 val. Palangos koncertų salėje vienas gražiausių ir populiariausių klasikinių baletų prisikels nauja, pasak choreografų, kiek „išsišokėliška“, šiuolaikinio pasaulio realijas atliepiančia forma.

Šilutiškiai kviečiami nepraleisti progos pamatyti naują modernų šokio spektaklį.

Pirmą kartą parodytas 1841 m. Paryžiuje, Adolphe Adam baletas „Žizel“ yra vienas gražiausių romantinių baletų istorijoje. Šis baletas iki šiol išlieka vienas populiariausių bet kurio teatro repertuare, o pagrindinis Žizel vaidmuo yra kiekvienos balerinos svajonė.

Dviejų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografų – Donato Bakėjaus ir Manto Černecko – kurtas šokio spektaklis „Žizel“ – drąsi klasikinio baleto interpretacija. Jau beveik du šimtmečius gyvuojančią romantišką istoriją choreografai perkelia į šiuolaikinį pasaulį. Kaimas prie Reino virsta neapibrėžta pramonine erdve, fabriku, feodalai – fabrikantais, o valstiečiai – darbininkais. Šiandienė „Žizel“ pasakoja turtingo fabriko vadovų sūnaus Alberto meilę paprastai darbuotojai Žizel. Graži jaunuolių meilės istorija įsikišus šalutiniams veikėjams ima vystytis katastrofiškai, kol ją sutepa prievarta, mirtis ir beprotybė.

Vienas iš spektaklio choreografų, Donatas Bakėjus, atkreipė dėmesį į spektaklyje išskleidžiamas paraleles: „Mums buvo svarbūs motinos ir dukros santykiai, Žizel mama yra patyrusi prievartą ir bando nuo panašios lemties apsaugoti dukrą. Pastaroji netiki, kad jai gali nutikti kažkas bloga“. Svarbus ir pagrindinio herojaus Alberto vaidmuo bei jo kančia suvokiant savo vaidmenį Žizel tragiškai paliečiančių įvykių grandinėje. „Net jei jam atleidžiama, vyras kankinasi, tokia kančia artima romantizmo epochai“, – samprotavo D.Bakėjus.P4232183

Šiuolaikinėje „Žizel“ interpretacijoje – ne tik fatalizmas, žmogaus ir lemties akistata, tai, ką D.Bakėjus įvardija kaip „karminę giją“, bet ir skirtingų laikmečių dialogas. Net jei kaimas prie Reino virto pramonine erdve kitoje eroje, socialinės takoskyros tarp veikėjų lieka, rodos, lygiai taip pat neperžengiamos.

Kalbėdamas apie šiuolaikiškas siužeto aplinkybes, D.Bakėjus tikino, kad svarbu reaguoti į šiandienį kontekstą, „Ši „Žizel“ bus kitokia, net kiek išsišokėliška – tiek šokio, tiek muzikos prasme, pavyzdžiui, sukeisime kai kurių muzikinių elementų eiliškumą – jautėme, kad to reikia geriausiam rezultatui. Jei norime auginti jaunąją žiūrovų kartą, privalome ieškoti naujų kelių. Tikiu, kad klasikos ir šiuolaikiškumo derinys mūsų spektaklyje pasiteisins, juk turime eiti koja kojon su laiku“, – akcentavo choreografas.

Pasak jo, kiekvienam laikmečiui reikia savų herojų, dėl to net ir klasikos kūriniai turi išgyventi specifines transformacijas.

Žizel vaidmenį kūrusi baleto šokėja Aušra Krasauskaitė pasakojo, kad ši herojė jausmo žmogus, – „tai jauna, įsimylėjusi mergina, su visomis tokiam amžiui būdingomis savybėmis, kaip kad naivumas ar besąlygiškas tikėjimas meile“.

Šokėja pripažino, kad romantiškos Adolphe Adamo muzikos ir pramoninės aplinkos kontrastas jai pasirodė labai patrauklus: „Pakylėta romantizmo epochos muzika, gana drovūs mano herojės judesiai ir gruboka aplinka. Šis disonansas veikia atlikėjus ir taip pat paveiks spektaklio žiūrovus“.

A.Krasauskaitė pasakojo, kad jos Žizel augo savotiškai. „Daugelis scenų buvo kuriamos choreografų, bet kuomet kalbama apie gilias emocines patirtis – man buvo palikta laisvė jas pajusti vidumi ir pagal tai rasti geriausias judesio išraiškas, – kūrybos proceso subtilybes atskleidė šokėja. – Po vienos repeticijos pravirkau, taip giliai palietė mane pačią. Taip viskas ir vystosi, asmeniškai, jautriai, intymiai. Spektaklio choreografai įsileidžia asmenines nuojautas, emocijas, manau, kad tai leidžia sukurti organiškesnę „Žizel“ su ypatinga atmosfera ir energija.“

Šokio spektaklio choreografai – Donatas Bakėjus ir Mantas Černeckas, dirigentas – Tomas Ambrozaitis, spektaklio dailininkė – Liuka Songailaitė, šviesų dailininkas – Vaclovas Grinius. Spektaklyje šoka Aušra Krasauskaitė, Ana Bochovskaja – Zamulienė (Žizel), D.Bakėjus, M.Černeckas (Albertas), Taurūnas Baužas, Simonas Laukaitis (Hilarijonas), Beata Molytė – Kulikauskienė, Kristina Gudelytė (Berta), Milda Meškytė, Gintarė Jovaišaitė (Batilda).