LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė onkologė–chemoterapeutė prof. Rasa Jančiauskienė sako, kad sergamumas ekonomiškai pažangiose ir besivystančiose šalyse skiriasi net kelis kartus. Vakarų šalyse siekia apie 40–60 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai besivystančiose šalyse – apie 8–10 atvejų. Paveldimi genų pokyčiai nulemia tik apie 10 proc. susirgimų, 15–20 proc. visų atvejų – šeiminiai, kai konkrečios genų mutacijos nežinomos. Tačiau net 70–75 proc. ligos atvejų nulemia mūsų gyvensena. 27-ose ES šalyse storosios žarnos vėžys sudaro 12,7 proc. visų naujų vėžio atvejų ir 12,4 proc. visų vėžio sukeltų mirčių.
Pandemijos įtaka
Kasmet Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 800–900 gyventojų. Vertinant 2010–2022 m. laikotarpį, „prasčiausi“ metai buvo 2015-ieji, kai nuo šio vėžio mirė 971 asmuo, kai pernai – 851.
Geresniais rodikliais džiaugtis – per anksti, nes dėl pandemijos buvo sustabdytos atrankinės patikros programos, dalis vėžio atvejų liko nediagnozuoti ir bus nustatyti pavėluotai.
„Mažesnis mirčių skaičius pastaruosius keletą metų gali būti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus šalyje. Be to, vis dar buvo juntama pandemijos įtaka, kuomet 2020 m. net 34 proc. sumažėjo prevencijos programoje dalyvaujančių žmonių. Todėl tikrąsias tendencijas pamatysime vėliau“, – sako gydytoja.
Pandemija paveikė ir šio vėžio prevencijos programą. Ji Lietuvoje – viena populiariausių: 2019 m. per 261 tūkst. asmenų atliko slapto kraujo išmatose testą. Tačiau jau po metų, 2020-aisiais, besitikrinusiųjų skaičius sumenko iki 172 tūkst., arba kone 90 tūkst. mažiau. Tai kelia grėsmę nemažai daliai gyventojų, kurie neįtaria turį vėžinių darinių ar polipų, adenomų savo žarnyne.
8-10 proc. atlikusiųjų slapto kraujo išmatose testą gauna teigiamą atsakymą. Jiems turi būti atliekama kolonoskopija, siekiant nustatyti, ar yra vėžinių darinių arba ikivėžinių būklių. Vadinasi, iš 2020 m. programoje nedalyvavusių 90 tūkst. žmonių 9 tūkst. testas galėjo būti teigiamas – rasta kraujo išmatose, ir šiuos žmones reikėjo ištirti. Aišku, tuo metu nediagnozuotas vėžys niekur nedingo, ir, tikėtina, bus nustatytas labiau pažengęs. Kuo vėliau vėžys nustatomas, tuo sunkiau jį gydyti, o tikimybė pasveikti – sumažėja.
Taikosi į jaunesnius
2022 m. duomenimis, situacija dėl dalyvavimo prevencijos programoje gerėja. Lietuvoje dėl šio vėžio niekad nesityrė 39,2 proc. gyventojų, kiti 50-74 m. žmonės buvo nors kartą dalyvavę programoje.
Mokslininkams nerimą kelia tai, jog suserga vis daugiau jaunesnių nei 50 m. žmonių. Jų vėžio prigimtis kitokia, jis būna labiau pažengęs, greičiau plinta.
3 iš 4 šio vėžio susirgimų lemia tai, kad per mažai judama, valgomas netinkamas maistas, patiriamas stresas, gyvenama užterštoje aplinkoje. Todėl prof. R. Jančiauskienė pataria pagalvoti, kaip pakeisti gyvenseną. Svarbu nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, būti fiziškai aktyviems, palaikyti normalų kūno svorį, vengti jonizuojančios spinduliuotės, dalyvauti prevencinėse programose.
Patariama rinktis mažiau perdirbtą maistą, valgyti mažiau raudonos mėsos, ypač perdirbtos – dešrelių, rūkytos mėsos ir pan., mažiau cukraus ir kitų rafinuotų produktų, į meniu įtraukti daugiau vaisių ir daržovių bei pilno grūdo produktų, kurie kupini organizmui naudingų skaidulų. Svarbu išmokti valdyti stresą.
Pagal BNS inf.