Skaitytoja kviečia diskusijai: “Ar nebeturime savigarbos?.. Kodėl pataikaujame ir parsiduodame už menką skatiką?..”

Ką tik paminėjome Sausio 13-ąją, kuomet garsiai ir visais kanalais deklaravome, kad taip džiaugiamės ir didžiuojamės iškovota laisve. Tik ar tikrai džiaugiamės? Skaitytoja Vida pasidalijo mintimis, kad, ko gero, ne taip jau ir džiaugiamės, nes išsivadavę iš vienos priklausomybės, patys savo noru veržiamės į kitą. Štai jos mintys.

FOOD Lovers, Zefir & more, Crisperia, Express Pizza, Kitchen Inn, Happy Cafe – Turbo Pizza, Monna, Paradox Gym, o „paskutinį lapkričio savaitgalį pas mus – BLACK WEEKEND… Ir tai dar ne viskas, ir taip be galo, be krašto. Einant gatve, vartant Šilutės šeimų klubo ar bet kurį kitą socialinį tinklą, skaitant reklamas rajoniniuose laikraščiuose…

Visas ribas peržengė skelbimas apie organizuojamą renginį: „Saulės akligatvis 10, Silute, Lithuania“.  Tai čia kaip? Lietuviškai ar angliškai? O gal toks kalbų kratinys naudojamas todėl, kad organizatoriai neapsisprendžia, ar orientuotis į vietinius klientus, ar kviestis juos iš plačiosios Europos?..

Alio, mielieji, atsibuskime! Kodėl taip sunkiai iš savo gyvenimo išguję vieną svetimą kalbą mes taip lengvai atveriame duris kitai? Pataikaujame, lyg neturėtume savigarbos ir būtume pasirengę parsiduoti už menką skatiką? Nejaugi mums trūksta gražių lietuviškų žodžių, kuriais galėtume pavadinti parduotuves, kavines, restoranus? Juk mūsų kalba patenka į seniausių pasaulio kalbų dešimtuką! Ji unikali ir skambi, ji – pati gražiausia, ji MŪSŲ!

O ką manote Jūs? Padiskutuokime.