Skambina pavojaus varpais dėl emigracijos

 stopkadrasLietuva šiais metais paminėjusi Nepriklausomybės atkūrimo 25-etį, tapusi daugelio tarptautinių organizacijų ir bendrijų nare, kenčia nuo emigracijos. Iš emigracijos atgal į Lietuvą priverstų sugrįžti daugiausia ekonominiai pokyčiai. Taip mano 60 proc. apklaustųjų.

56 proc. sugrąžintų išaugusi pagarba žmogui, pasikeitęs požiūris į jį. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa, pristatyta šią savaitę. Maždaug prieš mėnesį Lietuvoje penkios partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo siekti, kad per penkerius metus – iki 2020-ųjų – emigracija nuo 18 proc. sumažėtų iki 9 proc. Tam jos kurs ilgalaikę nacionalinę programą. „Savaitės“ viešnia – naujai išrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė.

– Jeigu šiuo metu sugrįžti neketiną pareiškė 30 proc. emigravusių iš Lietuvos žmonių, tai labai blogai. Mums reikia mušti pavojaus varpais. Ar visai normalu globaliame pasaulyje, kad lietuvis gyvena ne Lietuvoje, svarbu, ką jis ten gyvendamas nuveikia, kaip saugo savo lietuvybę ir ką jis daro savo šaliai?

– Visiškai jums pritarčiau – globaliame pasaulyje, globali Lietuva ir globalūs lietuviai. Problema – ne tai, kad 30 proc. neketina grįžti. Svarbiausia, ką jie veikia tose šalyse, kaip jie bendrauja su Lietuva. Būtent čia yra Pasaulio lietuvių bendruomenei didžiausias iššūkis ir uždavinys – burti lietuvius, telkti bendruomenes ir taip bendromis jėgomis pasitarnauti Lietuvai.

– Ar yra daug tokių žmonių, kurie nenori palaikyti ryšių su Lietuva?

– Žinoma, yra. Tai – laisvas pasirinkimas, bet tai pasikeičia. Pavyzdžiui, jauni pastudijavę žmonės nenori turėti nieko bendra su lietuviais. Su lietuvybe, Lietuva kažką bendro jie nori turėti, kai gimsta vaikai. Jie sakom – mano vaikas turėtų eiti į šeštadieninę mokyklėlę. O kodėl ne? Taip pat mes tik užsienyje sužinome, kas vyksta Vasario 16-osios šventimas. Lietuvoje tai yra žymi šventė, bet užsienyje mes ją švenčiame labai intensyviai. Tuo metu, pavyzdžiui, Hamburge susirenka 300–400 žmonių. Tai yra didžiausia mūsų suėjimo diena.

– Ar yra skirtumas tarp tų žmonių, kurie iš Lietuvos išvažiavo dėl ekonominių priežasčių, ir tarp tų, kurie išvažiavo dėl požiūrio į žmogų, tolerancijos?

– Aš iš Lietuvos išvažiavau 1992 metais ir galiu pasakyti, kad Lietuva buvo visai kitokia. Dabar ji yra Europos Sąjungos narė, NATO narė. Ji – Europos centras ir europietiška šalis su nuostabia sostine Vilniumi. Tai yra visai kita Lietuva, negu ji buvo prieš 23 metus.

Vis dėlto mus jungia vienas dalykas – mes visi esame lietuviai ir mus visus traukia vienintelė Lietuva. Dar norėčiau ir tuos lietuvius paminėti, kurie po karo išvažiavo. Tai – visiškai kita karta. Tikrai ačiū jiems, kad jie dar yra Vokietijoje, Kanadoje, JAV, kad tie lietuviai mums, naujai atvažiavusiems, perduoda tradicijas. Nebūtų jų, mes tikrai būtume kitokie lietuviai užsienyje.

Susidomėjote? Daugiau skaitykite čia!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.