– moliūgą turėtumėte pasirinkti kuo kruopščiau, nes tik tada sulauksite norimo rezultato – jis skleis šiltą ir ryškią šviesą, nesupus, puikiai matysis išgauti įvairiausi raštai. Skaptavimui ir raižymui reikėtų rinktis tvirtą ir be įtrūkimų, nesubraižytą ir tobuliausia, jei turite Didįjį moliūgą (ovalų, ryškiai oranžinės spalvos, nedidelėmis rievelėmis). Beje, turi būti ir neperšalęs, nes kitu atveju iškart pradės pūti;
– moliūgo plonesnės sienelės leis sukurti Jums įmantriausius raštus, ažūrą, galėsite išpjaustyti net mažiausias figūras ar išraižyti kuo įvairesnes mandalas. Storesnių – kietesnių sienelių moliūgai paprastai tinkami tik pjaustymui, nes jie pakankamai tvirti, sunku yra išpjaustyti raštus, didelė tikimybė susižeisti. Nuo pasirinktų įrankių ir moliūgo rūšies priklauso ir galutinis rezultatas. Skaptavimui ir pjaustymui galime rinktis skirtingų ašmenų ir dydžių peilius, šaukštus, samčius, markerius, adatas, ylas, pjaustymo, maketavimo, popieriaus peiliukus, geležtes ir t.t;
– tinkamai pasiruošti moliūgą nėra sudėtinga, svarbiausia, atidžiai nuplauti ir nusausinti. Prieš pradėdami dirbti pasirūpinkite darbo vieta, kur sudėti atliekas, nes moliūgas palieka labai daug kūrybinės netvarkos: minkštimas prikimba, pridžiūsta, prikrenta ant žemės;
– dauguma moliūgui dangtelį pjauna viršuje, bet per 10 skaptavimo metų Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai kartu su dailės ir technologijų mokytoja Klara Pozingiene įgijo daug praktikos ir siūlo dangtelio visai nedaryti, nes per jį prilyja, prisninga ir po kurio laiko traukdamasis moliūgas įdumba, dangtelis įkrenta ir dažniausiai dėl to užgęsta žvakės. Norint to išvengti (jeigu moliūgas yra kiauraraštis ir patenka į jį laisvai oras), siūloma dangtelį išpjauti apačioje ir tada ant žvakės uždėti moliūgą. O jeigu yra išraižytas ar tik vos vos nugremžtas paviršius ir neturi kiaurų raštų, išpjaukite skylę šone tokioje vietoje, kuri yra pati prasčiausia, kad įeitų tik oras, nes, negavus oro, žvakės liepsna būna labai silpna;
– minkštimas paprastai išimamas su šaukštu arba lenktu skaptavimo peiliuku. Jeigu pjaustysite ažūrinį raštą (kiauraraštį), moliūgo sieneles galite palikti 1cm ir storesnes, o raižytam, be kiaurymių palikite iki 1,5cm rievės. Jeigu nežadate viso moliūgo raižyti ir pjaustyti, tai išimkite ploniausiai sieneles tik ten, kur įsivaizduojate būsiantį ažūrą ar raižinius;
– pasirinktą ar sugalvotą piešinį „persikelkite“ ant moliūgo (piešinių galite rasti internete arba sugalvoti patys). Pridėję piešinį, apsibrėžkite parkeriu, o linijas išbadykite bet kokiu smailiu daiktu (adata, virbalu, yla) ir tik tada pjaustykite ar raižykite. Kartais būna, kad labiau paspaudžiame ir šis sulūžta, bet viskas pataisoma su dantų krapštukais. Išpjaustytas greitai apvysta ir pūva, todėl išpjautas vietas reiktų „impregnuoti“ riebalais: aliejumi, sviestu, vazelinu, taukais. Taip paruošę savo žibintą jį išlaikysite ilgiau. Po skaptavimo sausą moliūgą galite apipurkšti laku, tai padės apsisaugoti nuo mikroorganizmų. Išskaptuoti ir raižyti moliūgai išsilaiko ilgiau šaltesnėje vietoje, taip pat reikėtų pasaugoti nuo saulės ir šalnų;
– moliūgams žavesio suteikia šviesa. Jeigu renkatės žvakę, tai stenkitės imti kuo didesnę ir BŪTINAI su dangteliu, nes tada žvakės nepridegina moliūgo viršaus ir jis išlieka kieto paviršiaus (geriausiai tam tinka kapinių žvakės). Vietoje žvakių galite naudoti šviesos diodus (LED lemputes) arba girliandas su baterijomis.
Susitikime moliūgų–žibintų festivalyje Švėkšnoje, kur parkas sušvis švieselėmis, sklindančiomis iš moliūgų!