Skaudžias tremties dienas minėjo visų seniūnijų gyventojai

gedulo Macikai76-ąsias gūdžios 1941-ųjų birželio 14-osios metines trečiadienį paminėjo ir Šilutės bei daugelio rajono seniūnijų gyventojai.

Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, lydimi savivaldybės vadovų bei kitų šilutiškių, Gedulo ir vilties dieną, kaip ir kasmet, susirinko Macikuose, buvusio lagerio aukų kapinaitėse. 2009 metais sovietinio režimo politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva šiose kapinaitėse buvo pastatytas didžiulis kryžius tremties ir karo aukoms atminti.

Originaliais minėjimo akcentais ir senus, ir jaunus sujaudino vienos skaudžiausių istorijos datų minėjimai ir kitose seniūnijose.

Šilutiškiai minėjo Macikuosegedulo silute_kalejimas

1941-ųjų birželio 14-osios diena Lietuvoje buvo pažymėta skausmu ir ašaromis. Remiantis istoriniais šaltiniais ir išlikusiais gyvais žmonių prisiminimais, 1941 metais būtent šią dieną buvo pradėti masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą. Iš viso sovietmečiu iš Lietuvos buvo ištremta 132 tūkstančiai žmonių, kas penktas iš jų žuvo.

Pasak Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Antano Balvočiaus, mūsų savivaldybėje gyvena apie tūkstantį žmonių, kurie yra pabuvoję ar gimė tremtyje. 700 iš jų yra Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Didžioji dalis tremtinių negalėjo grįžti į savo namus gimtinėse, todėl neatsitiktinai tiek daug jų apsigyveno karo ištuštintame Pamario krašte.

Iš Sibiro tremties ir įkalinimo vietų negrįžo tūkstančiai sovietinio režimo pražudytų žmonių. Todėl, pasak A.Balvočiaus, kasmet ateidami prie kryžiaus, skirto karo ir tremties aukoms atminti, šilutiškiai tikisi, kad nors mintyse jų uždegtų žvakučių šiluma ir šviesa pasieks ten, kažkur Sibire, išlikusių kapų kauburėlius.

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis minėjimo metu sakė, kad tokią dieną visi suprantame šalia kokio kaimyno yra mūsų Valstybė. Kaimynas ir dabar žvangina ginklus bei kelia grėsmę. Niekas nenori, kad okupacija, tremtys pasikartotų. Todėl V.Laurinaitis kvietė visus padėti vieni kitiems, siekti tvirtesnio ryšio savo šalyje ir pasaulyje.

Gedulo Naumiestis_2Padėję gėlių ir uždegę žvakutes Macikų lagerio kapinėse, minėjimo dalyviai susirinko Šilutės mieste, prie buvusio kalėjimo (dabar – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla) Lietuvininkų gatvėje.

Ir Macikuose, ir Šilutėje minėjimo dalyviams dainavo pagyvenusių žmonių ansamblis „Pamario aidas“. Jam dirigavo nepailstantis kolektyvo vadovas Vytautas Jovaiša.

Švėkšniškiai susikaupė ant Parakaunyčios kalno

Originaliomis idėjomis švėkšniškius šiemet sužavėjo šio miestelio Tradicinių amatų centro organizuotas minėjimas, jau nebe pirmi metai rengiamas ant Parakaunyčios kalno.

Po šv. Mišių už tremtinius Švėkšnos bažnyčioje žmonės susirinko toje vietoje, kuri aplaistyta tremčiai pasmerktų žmonių ašaromis – būtent ant Parakaunyčios kalno sovietmečiu buvo daržinė, į kurią buvo suvaryti sovietams neįtikę vyrai, moterys, seneliai ir net maži vaikai.

Dabar ant kalno jaunuoliai – „Saulės“ gimnazijos moksleiviai – skaitė tremties išskirtos įsimylėjėlių poros laiškus. Teatralizuota istorija nepaliko abejingų – žmonės braukė ašaras. Ne vieną minėjimo dalyvį iki ašarų sujaudino ir tremtinės Onos Janušauskienės pasakojimas apie tremties metus.

Tremtinių dainas atliko ansamblis iš Inkaklių „Ašvelė“.

Švėkšniškiai šiemet pašventino tautodailininko Vaidoto Bliūdžiaus darytą kryželį, kurį perduos ekspedicijos „Misija – Sibiras 2017“ nariams. Jie pažadėjo nugabenti kryželį į Sibirą ir perduoti tenykščiams gyventojams. Misijos dalyviai į tolimiausius savo ekspedicijos kampelius nuveš ir švėkšniškių parašytus linkėjimus ant Vytauto Marcinkevičiaus paruoštų atvirlaiškių su Parakaunyčios kalno atvaizdu.

Naumiestiškiai rinkosi bibliotekoje

Skaudžią šalies istorijos datą norėję paminėti naumiestiškiai susirinko vietos bibliotekoje. Čia istoriją trumpai priminė muziejininkė Valentina Pielikienė, o  seniūnas Virginijus Stasiulis sakė, kad šiandieninis jaunimas žemai lenkia galvas prieš ilgų tremties metų kančią išgyvenusius žmones, prieš tuos, kuriems likimas skyrė tokias skaudžias pamokas, bet taip jie iškovojo laisvę ateinančioms kartoms.

Vėliau naumiestiškiai nuėjo prie miestelyje esančio paminklo tremtiniams, padėjo gėlių, uždegė žvakeles ir nusifotografavo.

Rusniškiai pagerbė išėjusius Anapilingedulo sveksna_copy

Kasmet Gedulo ir vilties dieną mini ir rusniškiai. Šiemet Salos etnokultūros ir informacijos centras miestelio gyventojus pakvietė prisiminti ir atminties duoklę atiduoti visiems Anapilin jau iškeliavusiems tremtiniams.

Rusniškiai rinkosi miestelio kapinėse, kur amžinojo poilsio jau atgulė 23 salos gyventojai – tremtiniai. Renginio organizatorė, kultūros centro vadybininkė Sonata Verbučianskė kvietė visus uždegti po žvakelę ant kiekvieno tremtinio kapo. Tiesa, rusniškiams kai kurių seniau palaidotų tremtinių kapų teko paieškoti, bet galiausiai atminties ženklai suspindo ant visų kapų.

Prisiminimais dalijosi saugiškiai

Saugų apylinkės gyventojai irgi rinkosi prie paminklo tremtiniams.

Čia atvyko Šilutės mišrus ansamblis „Mingė“, dainavo ir eiles skaitė vietos darželinukai. Istorijos vingius priminė mokytojas ir renginių vedėjas Vytautas Laurinavičius, Kintų kultūros centro vadybininkė Lijana Gatelienė, savo a.a tėvelio prisiminimus pasakojo iš Vilkyčių atvykusi tremtinių organizacijos narė Rita Beniušienė.

Pasibaigus oficialiajai daliai saugiškiai neskubėjo skirstytis, prie arbatos ir kavos puodelio jie dar ilgai dalijosi skaudžiais jaunų dienų prisiminimais.

Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.