Skolose skęstančioms mokykloms šviesaus rytojaus nežadama

mokytojaiĮ pasitarimą Savivaldybėje sugužėję rajono švietimo įstaigų vadovai tikėjosi, kad formuojant kitų metų biudžetą bus numatyta daugiau lėšų įstaigų veiklai, tačiau jų viltys subliuško. Numatytas biudžetas niekuo nesiskirs nuo šiųmečio, o mokyklų ir darželių direktoriams teks sukti galvas sprendžiant tas pačias problemas.

Geresnių laikų nebus

Problemų tikrai netrūksta. Direktoriai skundėsi prastais keliais, kuriais tenka važinėti mokykliniams autobusams, per mažomis lėšomis ūkio reikmėms, galinčių prižiūrėti elektros instaliacijas elektrikų trūkumu ir lėšų trūkumu apskritai. Prie visų finansinių rūpesčių prisidėjo dar vienas: penkiasdešimčia litų padidinus minimalią algą, švietimo įstaigų vadovams tenka sukti galvas, kaip perskirstyti turimas lėšas, nes papildomų pinigų darbo užmokesčiui 2012 m. nebus. Jie bus numatyti tik 2013 m.

Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė sutiko, kad tai pirmas atvejis visos Lietuvos mastu, kada švietimo įstaigoms sprendžiant šią problemą tenka suktis pačioms, iš jau turimų resursų.

Pedagogai domėjosi ir galimybėmis pakeisti pavojingas asbestines stogų dangas, klausinėjo, kas logiškiau: skirti pakankamai lėšų vienos įstaigos sutvarkymui ar pinigus dalinti po truputį, iš esmės neišsprendžiant problemų.

Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis informavo, kad pinigų užbaigti pradėtas švietimo įstaigų renovacijas Savivaldybės biudžete artimiausiu metu neatsiras. Iš biudžeto skirti lėšų asbestinės dangos keitimui taip pat – nerealu, nes, pasak S.Šepučio, yra daug didesnių bėdų. Ateityje šviečia miglota perspektyva, kad teikti paraiškas šiferio keitimui bus galima ir biudžetinėms įstaigoms.

Rezervinis fondas – į griežtus rėmus

Direktoriai domėjosi ir viešųjų pirkimų subtilybėmis: ar, norint pigiau nusipirkti akmens anglies ar malkų, naudingiau rengti bendrą pirkimą, ar tą daryti kiekvienai ugdymo įstaigai atskirai. Nors Savivaldybės vadovai svarstė, jog didesnis pirkimas mažina kainas, pedagogai atkreipė dėmesį, kad panagrinėjus skelbimus laikraščiuose matyti, jog pavieniai gyventojai kuru gali apsirūpinti pigiau nei įstaigos. Tai ypač aktualu skęstant skolose už šildymą.

Finansinės pagalbos dėl būtiniausių ar neatidėliotinų darbų dažniausiai patariama prašyti iš rezervinio administracijos direktoriaus fondo, tačiau jau nuo kitų metų ši, išsigelbėjimą teikianti aukso gysla, bus užrišta. R.Ambrozaitis informavo, kad griežtinama fondo lėšų naudojimo tvarka – pinigų iš fondo bus galima skirti tik avarijų padariniams likviduoti.

Direktorius pažadėjo, kad artimiausiu metu bus atliktas skaičiavimas, kiek kainuotų mokyklų pastatų draudimas ir kokios sumos yra išleidžiamos remontams, iškilus įvairioms problemoms (stichinių nelaimių, vandalizmo ar kitais atvejais). Tai padės nuspręsti, ką verta taupyti draudimo srityje.

Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus diektoriams teks spręsti, kaip išgyventi su nurėžtomis mokinių krepšelių lėšomis, kurių beveik visos ugdymo įstaigos gaus mažiau. Kiek lengviau atsipūsti gali tik Žemaičių Naumiesčio gimnazija, kurioje mokinių šiemet padaugėjo. Iš viso rajono mokyklose mokinių sumažėjo net 34 klasių komplektais.

Administracijos direktorius R.Ambrozaitis priminė, kad ir Savivaldybei vienas sunkiausių uždavinių – vieną litą paskirstyti penkiasdešimčiai prašytojų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.