Spalio 22 dieną Švėkšnos muziejus paminėjo savo kraštiečio, architekto, skulptoriaus, dailininko Vincento Jakševičiaus 80-ąsias mirties metines. Švėkšniškiai užbaigė šiai datai pagerbti skirtą renginių ciklą, keliavusį per Lietuvą.
Panevėžio kraštotyros muziejuje liepos mėnesį buvo atidaryta švėkšniškės Violetos Astrauskienės fotografijų paroda, kurioje ant drobės puikavosi skulptorių Jakševičių kūriniai, esantys Švėkšnoje. Panevėžio katedra lankytojus pasitinka Vincento lipdytomis šventųjų skulptūromis fasado frontone, viduje yra Jakševičių statyti altoriai, skulptūros.
Rugpjūtį paroda persikėlė į Kaišiadorių kultūros centrą. Parodos atidarymuose dalyvavo Vincento Jakševičiaus vaikaitės Rema Bartkienė ir Nijolė Rimeikienė, kurios papasakojo apie menininkų Jakševičių šeimos gyvenimo ir kūrybos kelius. Švėkšnos muziejininkės Monikos Žąsytienės paruoštos skaidrės iš Jakševičių kūrybinio palikimo dalyviams kėlė daug klausimų apie šių menininkų veiklą.
Rugpjūčio mėnesį Kaišiadorių katedroje vykusioje šventėje buvo atidengtos atminimo lentos, kuriose įrašyti Švėkšnoje gyvenusių Vincento, Silvano ir Adomo Jakševičių vardai. Visą šios katedros vidaus interjerą, išskyrus keletą paveikslų, sukūrė Jakševičiai. Vincento vardas įrašytas į sąrašą žmonių, nusipelniusių šio krašto švietimui ir kultūrai. Taip pat Vincento Jakševičiaus vardas įrašytas į žymiausių Lietuvos skulptorių gretas.
„Tai žmonės, turėję savo didįjį gyvenimo pašaukimą ir su didžiausia pagarba jam tarnavę. Yra gyvenimų, kurie peržengia savo fizinę būklę, jubiliejus, pereina į kitus amžius, ima augti, šviesti kitiems paliktos energijos, šilumos dalelėmis, kurias savo talento, dvasios ir meilės pynėmis kūrėjai įlieja į savo darbus. Menininkai buvo pažinę gyvenimą, kaip besitęsiančią giją, turinčią prasmę ir tikslą. Kas šiandien pasakys, kelinta karta prie jų sukurtų altorių, šventųjų paveikslų ieško dvasios ramybės, tikėjimo tiesų ir atramos. Jų kūryboje į visumą sujungta mintis, grožis, harmonija ir širdį džiuginančios, sielą virpinančios spalvos“, – savo artimųjų architektų, skulptorių, dailininkų Jakševičių pagerbimo ceremonijoje Švėkšnoje kalbėjo Vincento vaikaitė R.Bartkienė.
Į Švėkšnos muziejuje surengtą V.Jakševičiaus pagerbimo šventę atvyko Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, Č.Milošo premijos laureatė prof. Laima Šinkūnaitė. Mokslininkė yra gerai susipažinusi su šių menininkų kūryba, žavisi jų sukurtų kūrinių profesionalumu ir yra R.Drulienės knygos „Kaišiadorių Kristaus Karaliaus atsimainymo katedra“ kuratorė. Su M.Žąsytiene profesorė apsilankė Švėkšnos bažnyčioje ir pažadėjo parengti medžiagą apie bažnyčioje esančius Jakševičių kūrinius.
Visų šios vasaros renginių pagrindą klojo V.Astrauskienės fotodarbų ant drobės parodos. Jos darbai – tai praeities ir dabarties sąsaja. Fotomenininkė buvo nustebinta malonios reakcijos iš naujai atrastų Lietuvos vietų ir naujų pasiūlymų ateities projektams.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis daug prisidėjo prie menininkų Jakševičių kūrinių atstatymo, turi ir daugiau idėjų, kaip saugoti šių žmonių atminimą.
R.Bartkienė dėkojo M.Žąsytienei ir V.Astrauskienei už malonų renginį, už tai, kad negailėdamos savo laiko jos daug dirba dėl savo krašto kultūros paveldo išsaugojimo, jo grožio viešinimo Lietuvos kultūrinėje erdvėje.
