Šlaitinio stogo šiltinimo niuansai 

Šlaitinis stogas – ilgaamžis pasirinkimas, kuris tarnaus daugybę metų ir šeimininkus džiugins savo hidroizoliacinėmis, garso ir termoizoliacinėmis savybėmis.

Pixabay nuotr.

Ypatingai svarbi paskutinioji. Nuo stogo apšiltinimo gali priklausyti net iki 30 % namo šilumos, todėl apie tai reikia pradėti galvoti jau projektuojant namą ir stogą. Daugeliui iš pradžių atrodo, kad šlaitinio stogo šiltinimas – nesudėtinga užduotis, tačiau yra tam tikrų niuansų, kurie turi daug įtakos rezultatui. 

Konstrukcijos sudėtingumas

Šlaitiniai stogai turi daug sujungimo taškų, o kiekvienas jų gali sudaryti šalčio tiltelį, kuris didins energijos nuostolius. Todėl apšiltinant stogą būtina atsižvelgti į konstrukcijos sudėtingumą ir pasirinkti tinkamą termoizoliacijos sprendimą bei medžiagas. Įrenginėjant pastatą turi būti užtikrintas termoizoliacinės medžiagos vientisumas. Bene dažniausia problema šiltinant šlaitinį stogą, kai termoizoliacija tarp gegnių nėra vienoda. Taip per gegnes gali išeiti nemaža dalis šilumos, atsiranda daugiau iššūkių, tokių kaip padidėję šilumos nuostoliai ar net ant konstrukcijų pradėjusi kauptis drėgmė. Dėl to jau galvojant apie stogo konstrukciją reikia palikti pakankamai vietos apšiltinimui ir laikytis rekomendacijų termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių.

Šiltinimo medžiaga

Daug kas priklauso ir nuo to, kokią medžiagą šlaitinio stogo šiltinimui pasirinksite. Šiuo metu populiariausi variantai – stiklo, akmens arba mineralinė vata. Kuo jos skiriasi? 

 

  • Akmens vata. Ji itin populiari ir naudojama daugelyje pramonės šakų, nes yra patvari, apsaugo nuo drėgmės, gaisro, sugeria akustinį garsą. Ji turi savybių, kurios riboja šilumos srautus, todėl šis tipas žiemą apsaugo namą nuo šilumos praradimo, o vasarą neleidžia pastatui pernelyg įšilti. Be to, akmens vata yra elastinga ir tanki, todėl gali atlaikyti didesnę apkrovą. 

 

  • Stiklo vata yra lengvesnė, ji turi puikius šiluminius parametrus ir gali būti net taip paveikiama drėgnos aplinkos. Šis vatos tipas taip pat išsiskiria savo ekonomiškumu – stogo konstrukciją galima apšiltinti su mažesniu vatos storiu. 

 

  • Ekovata. Paskutiniu metu vis populiarėja ekovata. Ji gaminama naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, jį maišant su netoksiškomis ir žmogui nekenkenčiamos medžiagomis, tokiomis kaip boro rūgštis ar boroksas. Tai ne tik aplinkai draugiškas sprendimas – ekovata pasižymi savo efektyvumu. Ji turi aukštesnius techninių savybių (šilumos ir oro laidumo, atsparumo drėgmei, garso izoliacijos ir didelio atsparumo ugniai) rodiklius už kitas termoizoliacines medžiagas.

    Šiltinimo darbai 

Išvardinome tik keletą niuansų, su kuriais reikia susidurti apšiltinant šlaitinį stogą. Tai žinių ir patirties reikalaujantis darbas, nuo kurio gali priklausyti jūsų išlaidos energijai. Todėl rekomenduojama apšiltinimui samdyti specialistus, kurie tai gali atlikti profesionaliai ir taupant tiek medžiagas, tiek jūsų laiką. Daugiau apie tai galite sužinoti čia: https://www.trihaus.lt/slaitiniu-stogu-siltinimas/.