Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ dermatovenerologės Linos Martinėlės, plaukai auga ciklais, kurie turi augimo (anageno), sustojimo (katageno), poilsio (telogeno) ir iškritimo (eksogeno) fazes. Įprastai dauguma plaukų auga, tačiau stresas, ligos, vaistai, hormonų pokyčiai ar metų laikai dalį plaukų gali perkelti į poilsio fazę. Vasarą ir ankstyvą rudenį daugiau plaukų būna poilsio fazėje, todėl rudens pradžioje jų iškrenta daugiau, žiemą plaukų ramybės fazėje būna mažiausiai, todėl slinkimas būna mažesnis.
„Manoma, kad sezoninį plaukų slinkimą lemia hormonų pokyčiai dėl šviesos poveikio, taip pat aplinkos temperatūra ar ultravioletinė spinduliuotė. UV spinduliai pažeidžia plauko folikulą, todėl daugiau plaukų pereina į ramybės ir slinkimo fazes. Nors tiksli priežastis dar nėra aiški, tai gali būti evoliucinė adaptacija – papildomų plaukų netekimas arba organizmo pasiruošimas skirtingoms oro sąlygoms“, – dėsto medikė.
Dažniausia plaukų slinkimo priežastis – androgeninė alopecija. Vyrams plikimas dažniausiai prasideda smilkiniuose ir viršugalvyje, moterims centrinėje skalpo dalyje, o plaukų linija prie kaktos išlieka. Jei slinkimo priežastis laikina ir grįžtama, plaukų tankį galima visiškai atkurti. Jei priežastis lėtinė ar randinė, dažniausiai slinkimas tik stabdomas arba stabilizuojamas. Svarbiausia – tiksli diagnozė ir savalaikis gydymas.
Pirmasis signalas
Plaukų slinkimas gali būti pirmasis signalas, pranešantis apie organizme vykstančius patologinius procesus. Jis gali pasireikšti kaip vienas ankstyviausių įvairių ligų požymių. “Viena pagrindinių priežasčių – skydliaukės sutrikimai – hipotireozė ar hipertireozė. Kartais plaukų pokyčiai atsiranda anksčiau nei kiti endokrininiai simptomai, pavyzdžiui, svorio kitimai ar širdies ritmo sutrikimai. Plaukų slinkimas gali būti susijęs ir su kitais hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, po nėštumo, menopauzės metu, esant policistiniam kiaušidžių sindromui ar hiperprolaktinemijai. Juo gali pasireikšti ir kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė“, – sako L. Martinėlė.
Svarbią įtaką turi mityba. Geležies stokos anemija arba kitų mikroelementų trūkumas (B12, folio rūgšties ar cinko) irgi gali skatinti plaukų iškritimą. Plaukų netekimą taip pat gali nulemti infekcinės ligos su karščiavimu, lėtinis arba ūmus stresas.
Neaiškios priežasties atveju svarbu atlikti kraujo tyrimus. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, ligų ir simptomų, todėl planas sudaromas individualiai. Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, geležies atsargų įvertinimas, skydliaukės funkcijos tyrimai, vitamino D kiekio nustatymas, kitų mikroelementų tyrimai. Įtariant infekciją ar lėtinį sisteminį uždegimą, vertinami uždegiminiai rodikliai.
Turėti kantrybės
Dažniausiai žmonės plaukų slinkimą bando sustabdyti patys, tačiau dažnai padaro klaidų, kurios gali būklę net pabloginti. Didžiausia klaida – imtis gydymo nežinant priežasties.
Kita dažna klaida – agresyvių priemonių naudojimas. Per stiprus šampūnas, cheminės medžiagos ar liaudiškos priemonės (svogūnų ar česnakų sultys, actas ar citrinos) gali sudirginti odą, sukelti uždegimą ar net nudegimus. Kai kurios natūralios priemonės (rozmarinų aliejus) gali padėti plaukams tankėti, tačiau dauguma liaudiškų metodų neišsprendžia problemos, ypač jei slinkimą sukelia geležies trūkumas, hormonų sutrikimai ar randinė alopecija.
Klaida yra ir perteklinis papildų vartojimas. Per didelės vitamino A ar seleno dozės gali pačios sukelti slinkimą. Negalima neatsižvelgti ir į mitybą – baltymų, geležies, cinko ir B grupės vitaminų trūkumai dažnai prisideda prie plaukų netekimo.
Žmonės tikisi greito rezultato ir įvairias priemones keičia kas dvi savaites. Tačiau dauguma moksliškai pagrįstų gydymo metodų ar priemonių veikia tik po kelių nuolatinio vartojimo mėnesių.
Augimą galima atkurti
Plaukų slinkimo suvaldymas priklauso nuo priežasties – jei pavyksta nustatyti veiksnį, plaukų augimą dažnai galima visiškai atkurti. Pavyzdžiui, esant geležies ar vitamino D trūkumui, skydliaukės sutrikimams ar hormonų disbalansui, tinkamai gydantis, plaukai atauga ir slinkimas sustoja.
Didelę įtaką turi gyvenimo būdas: lėtinis stresas, prastas miegas ir nuovargis gali sulėtinti plaukų augimą. Tuo tarpu sveika gyvensena, miego higiena ir streso mažinimas – vieni svarbiausių žingsnių stabdant plaukų slinkimą.
Androgeninė alopecija dažniausiai leidžia tik sulėtinti ar stabilizuoti procesą, bet ne visiškai sustabdyti. Ilgalaikis gydymas, pavyzdžiui, minoksidilu ar finasteridu, tokiu atveju yra būtinas, nes nustojus naudoti priemones slinkimas atsinaujina.
UAB „Diagnostikos laboratorija“ inf.