Smalos lašo paptelėjimo profesorius nebeišvys

lasa smalaKvinslendo universitete jau 86-erius metus vykstančio smalos lašo paptelėjimo eksperimento kulminacijos kol kas dar niekas nėra matęs savo akimis. Smalos lašas Kvinslendo laboratorijoje pagaliau kaptelėti turėtų šiemet, tačiau nuo 1961 m. eksperimento kulminaciją pamatyti ar užfiksuoti bandęs fizikos profesorius Džonas Meinstonas (John Mainstone) jo, deja, taip ir nebeišvys. 78-erių mokslininkas praėjusį penktadienį mirė.

Smalos lašo paptelėjimas įvyksta kartą maždaug per 7-13 metų, ir profesorius ne vieną sykį pražiopsojo eksperimento kulminaciją. 1979 m. profesorius nusprendė dalyvauti viename iš įprastinių universiteto sekmadienio renginių, po kurio grįžęs lašą rado jau nukritusį. 1988 m. Dž.Meinstonas nusprendė nueiti šio to užkąsti, o kai grįžo į laboratoriją, lašas vėlgi jau buvo nukritęs (pavėluota 5 min.). 2000 m. profesorius ruošėsi nufilmuoti ir filmavo pribrendusį retąjį momentą, tačiau sugedo vaizdo kamera…

Smalos lašo eksperimentas Kvinslendo universitete pradėtas 1927 m. Jo iniciatorius – fizikas Tomas Parnelas (Thomas Parnell). Mokslininkas norėjo pademonstruoti, kad kambario temperatūros smala (derva, degutas) yra nepaprastai tirštas skystis, nepaisant to, kad ji yra duži (smarkiai trinktelėjus plaktuku, smalos gabalas subyra į šipulius). O jei smala yra skystis, vadinasi, ji gali paptelėti lašo pavidalu. Eksperimento tikslas – įrodyti, kad ši medžiaga iš tiesų yra skysta.

Kai Dž.Meinstonas pradėjo dirbti Kvinslendo universitete, Parnelo smalos lašo stendas buvo nugrūstas kažkur į dulkėtus laboratorijų užkaborius. Dž.Meinstonas įtikino fizikos fakulteto vadovybę ištraukti stendą į dienos šviesą ir demonstruoti jį platesnei auditorijai. Vaizdą iš stendo transliuoja tiesiogiai, bet veiksmas ten vyksta taip lėtai, kad net pagreitinus vaizdo įrašą atrodo, kad matai fotografiją.

Tyrėjų vertinimu, derva yra maždaug 2 mln. kartų tirštesnė už medų ir 20 mln. kartų tirštesnė už vandenį.

Šių metų liepos 11 d. smalos lašas paptelėjo Trinity koledže, Dubline (Airija), kur šį epizodą pavyko nufilmuoti (http://youtu.be/k7jXjn7mIao) – šių metų balandį priešais stendą su derva pastatė internetinę vaizdo kamerą, tad lašą stebėti galėjo visi, kas netingėjo. Dubline analogiškas eksperimentas vykdomas nuo 1944 m.

Šviesaus atminimo Dž.Meinstonas tąsyk pasveikino kolegas su sėkme ir neslėpė pavydįs jiems tokio momento, kurį jis medžiojo keliasdešimt metų ir vis nesėkmingai.

2005 m. Dž.Meinstonas gavo „Šnobelio“ premiją (IgNobel Award) – už „vadovavimą“ smalos lašo eksperimentui.
Velionis profesorius šiemet buvo išreiškęs viltį, kad Kvinslendo universiteto smalos lašas turėtų paptelėti iki šių metų pabaigos. Paradoksalu ir kurioziška, tačiau paptelėjimo profesorius taip pat neišvys.

Beje, šiemet turėtų paptelėti ir australietiškasis smalos lašas. Kaip su juo jau 13 metų galynėjasi gravitacija, galima pasižiūrėti tiesiogiai http://smp.uq.edu.au/content/pitch-drop-experiment.