Kooperuotis paskatino supirkimo kainos
„Mūsų kooperatyvui jau 18 metų, – kooperatyvo kūrimąsi apžvelgia Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, ūkininkaujanti D. Lūžienė-Malijonienė. – Burtis į kooperatyvą paskatino mažos pieno supirkimo kainos. Smulkiam ūkiui išsiderėti iš pieno supirkėjo didesnės kainos neįmanoma. Arba parduodi už tokią kainą, kokią moka supirkėjas, arba dėk pieną, kur nori. Kooperatyvo įsteigimas 2006 metų pabaigoje mums buvo išsigelbėjimas.“
Kooperatyvą įsteigė penki Rokiškio rajono ekologiniai pieno ūkiai. Pašnekovės teigimu, dydžiu jie buvo labai panašūs – 20–45 melžiamos karvės. „Susikooperavę mes jau turėjome daugiau kaip šimtą karvių. Su tokio dydžio pieno gamintoju visai kitaip pradėjo kalbėtis pieno supirkėjai, ir mes jau pieną galėjome brangiau parduoti, – pasakoja D. Lūžienė-Malijonienė, melžiamų karvių bandą išauginusi nuo 20 iki 70. – Iš pradžių pieną surinkdavome ir perdirbėjui nuveždavome išsinuomotu pienovežiu. Vėliau įsigijome veiklai reikalingos technikos, patalpas. Tam naudojomės ne tik kooperatyvo uždirbtomis lėšomis, bet ir paskolomis, kooperatyvams skiriama parama.“
Plėtėsi kooperatyvo geografija
Sėkminga kooperatyvo veikla paskatino jo nariais tapti ne tik Rokiškio, bet ir Kupiškio, Jonavos, Biržų, Ukmergės, Utenos, Molėtų, Anykščių, Ignalinos rajonuose ekologinę pienininkystę plėtojančius ūkininkus.
„2015 metais smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, pradėjau ieškoti galimybių pajamoms padidinti. Išsiaiškinau, kad ŽŪK „Eko tikslas“ ekologišką pieną parduoda Vokietijos vartotojams ir už pieną ūkininkams kur kas daugiau moka. Atrodo, tada už bazinio ekologinio pieno kilogramą mokėjo po 37 centus. Tai, palyginti su Lietuvoje mokamomis kainomis, buvo labai dideli pinigai. Tada ir nusprendžiau pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, tapau šio kooperatyvo nariu. Kai esi mažas, neturi jokių derybinių galių, o susikooperavus atsiveria visai kitokios galimybės derintis dėl kainų, – kooperatyvo įtaką ūkininkavimui apibūdina dabartinis ŽŪK „EKO tikslas“ valdybos pirmininkas Napalys Skaparas, ūkininkaujantis Kupiškio rajone, ir priduria, kad už bazinio pieno kilogramą šio kooperatyvo nariams beveik visą laiką mokama ne mažiau 30 centų.
Šiuo metu jis laiko 22 melžiamas karves.
Eksportą skatina ne tik kaina
Dabar „EKO tikslo“ narių skaičius – arti 50. Iš jų 43 – pieno gamintojai, laikantys nuo 10 iki 150 melžiamų karvių. Per 2024 m. kooperatyvo nariai pardavė 6 mln. kg sertifikuoto ekologiško pieno. Kooperatyvas yra įsigijęs du naujus pienovežius, Jonavoje įsirengęs pieno perpylimo stotį.
„Savo pienovežiais pieną surenkame iš kooperatyvo narių, o pieno perpylimo stotyje supilame jį į pienovežius, vežančius pieną į Lenkiją ir Latviją. Prieš pradedant ekologiško pieno perpylimą, visada yra patikrinama jo kokybė, ar jame nėra antibiotikų likučių. Stotyje ekologiškas pienas saugiai, specialia įranga, uždaru būdu perpumpuojamas į atvykusius supirkėjų pienovežius“, – pasakoja N. Skaparas.
Valdybos pirmininkas užsimena, kad kooperatyvas sėkmingai įveikė konkurenciją su Austrijos bei Čekijos pieno gamintojais, kurie kooperatyvo partneriui iš Lenkijos pasiūlė mažesnę kainą nei mokama „EKO tikslui“, bet galutinį sprendimą lėmė lietuviško pieno kokybė. „Lenkai pasirinko kokybiškesnį, nors ir keliais centais brangesnį pieną“, – pasidžiaugia kooperatyvo valdybos pirmininkas ir pažymi, kad pastaruoju metu kooperatyvas visą pieną eksportuoja.
Ir eksportuoja ne vien dėl geresnės kainos. Tam įtakos turi ir derėjimosi kultūra. „Susiderėta kaina nekeičiama kelis mėnesius, net pusmetį, o Lietuvos supirkėjai jau po mėnesio jas mažina, – sako pašnekovas. – Taigi ūkininkai užsigarantuoja stabilesnes pajamas. Tai labai svarbu planuojant ūkio veiklą. Didžioji mūsų kooperatyvo narių dalis negalėtų eksportuoti pieno – reikalingi didesni pieno kiekiai, transportas produkcijai nuvežti.“
Kooperatyvo nauda – ne tik pajamos
„Kadangi kooperatyvas apima gan plačią geografiją, pieno surinkimas išaugina savikainą, bet, nepaisant to, ūkininkams naudingiau realizuoti savo produkciją per kooperatyvą. Kooperatyvui nėra tikslo siekti didelių pelnų mažinant ūkininkams mokamus pinigus, nes tie ūkininkai ir sudaro kooperatyvą. Taigi kartu sprendžiame, kiek mokėsime už pieną, ką pirksime. Jei metų gale lieka pinigų, kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu pelno likutis paskirstomas kooperatyvo nariams. Kiekvienais metais visiems kooperatyvo nariams skirstant pelną yra priskiriama turto dalis pagal turimą pajaus kiekį. Kooperatyvas naudingas ūkininkams ir dalijantis patirtimi bei įgyjant naujų ekologiniam ūkininkavimui svarbių žinių, – pasakoja ŽŪK „EKO tikslas“ valdybos pirmininkas. – Kooperatyvas naudingas ir įsigyjant ūkiui reikalingas ekologiškas trąšas, ekologiškus pašarus, plovimo bei dezinfekcines medžiagas. Visa tai, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, žymiai brangiau kainuoja, o kai juos perkame per kooperatyvą, gauname nemažas nuolaidas. Be to, kooperatyvo nariai už pieninę karvę gauname papildomą 30 eurų susietąją išmoką.“
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2023–2027 m. susietoji parama už pienines karves 2024 m. skirta 1 501 valdos valdytojui, esančiam pripažinto ŽŪK nariu. Ši išmoka išmokėta už 31,8 tūkst. pieninių karvių.
Žemės ūkio ministerija, skatindama ūkininkus kooperuotis, remia kooperatyvų steigimą, pagal Strateginio plano priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Trumpos tiekimo grandinės“ teikia paramą infrastruktūrai kurti, technologijoms įsigyti, naujų rinkų paieškoms ir kitai veiklai.
Kokios naudos galima gauti pagal 2023–2027 m. strateginio plano priemones būnant kooperatyvu:
- Investicijos į žemės ūkio valdas
Jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, jam skiriami papildomi 15 atrankos balų, jei pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, jam gali būti skiriama iki 10 atrankos balų priklausomai nuo narystės kooperatyve (už narystės metus po 2 balus).
- Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas
Šiai priemonei atrankos (konkursinių) balų sistema netaikoma. Paraiškos tenkinamos pirmumo (eilės) tvarka, kol yra lėšų. Tai leidžia pripažintiems kooperatyvams gauti paramą be papildomų konkurencinių kliūčių.
- Smulkių – vidutinių ūkių plėtra
Šioje priemonėje pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kaip pareiškėjas gauna 15 papildomų atrankos balų, taip pat 15 atrankos balų gali gauti pareiškėjas, jei jis yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys.
- Labai smulkių ūkių plėtra
Priemonėje suteikiama 30 balų, jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pareiškėjas bendradarbiauja su trimis ar daugiau partnerių. Tai sudaro esminį pranašumą konkurencinėje atrankoje.
- Investicijos į bioekonomikos verslus
Kooperatyvams šioje priemonėje skiriami aukšti prioritetai:
- jei perdirbama ≥80 % narių produkcijos – 25 balai;
- jei perdirbama ≥60 % narių produkcijos – 20 balų;
- Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)
Pagal šią priemonę remiami kooperatyvų projektai, orientuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Atrankos balai tiesiogiai nenumatyti, lengvatinių paskolų teikimas pritaikytas padėti kooperatyvams vystyti infrastruktūrą, gamybinius pajėgumus ir įeiti į naujas rinkas.
- Trumpos tiekimo grandinės
Pagal šią priemonę paramos besikreipiantiems kooperatyvams ir jų nariams yra taikomos palankios sąlygos. Nors atrankos balų kooperatyvams nenustatyta, tačiau paramos gali kreiptis tiek pripažinti, tiek naujai įsteigti ir dar nepripažinti kooperatyvai. Bendradarbiauti kuriant trumpą tiekimo grandinę gali kooperatyvas su savo nariais, t. y. nereikalaujama išorinių partnerių. Taip pat numatyta galimybė produkciją realizuoti per kooperatyvą, kuris nebus laikomas tarpininku.
užs. nr. 20250529