Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad 69,7 proc. respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų.
Tačiau kreiptis pagalbos į institucijas, teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims, joms trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.
Daugiausia – psichologinio smurto
Tyrimo metu apklaustos 89 smurtą nuo intymaus partnerio patyrusios moterys, gaunančios paslaugas pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančiose institucijose. Respondenčių amžiaus vidurkis – 40, jauniausiai tyrimo dalyvei buvo 21, vyriausioji – 69 metų. Visos jos patyrė įvairių formų smurtą nuo intymaus partnerio.
Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas, jį per visą savo gyvenimą patyrė 98,5 proc. respondenčių, o per pastaruosius metus – 95,5 proc. respondenčių. Vidutinio sunkumo fizinį smurtą (antausiai, daikto metimas į moterį, stūmimas, pešimas už plaukų) per gyvenimą patyrė 83,1 proc., sunkų fizinį smurtą (trenkimas kumščiu, spyrimas, smaugimas, ginklo panaudojimas) – 78,7 proc., seksualinį – 56,2 proc. ekonominį – 64 proc. apklaustųjų. Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė patyrusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus.
Partneriai dažniausiai smurtavo prieš moteris apsvaigę nuo alkoholio, susiginčiję ar ėmus vienas kitam priekaištauti.
Smurtas ateina iš tėvų šeimos
Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, vienas iš rizikos veiksnių patirti šeiminį smurtą – smurto patirtis arba smurto stebėjimas tėvų šeimoje. Didelė dalis tyrimo dalyvių (41,6 proc.) matė smurtą savo tėvų šeimoje ir 27 proc. patyrė smurtą nuo tėvų ar globėjų. Smurtą savo tėvų šeimoje stebėjo ir 28,1 proc. smurtaujančių partnerių, 22,5 proc. patyrė smurtą tėvų ar globėjų šeimoje.
Analizuojant, ar moterys yra smurto iniciatorės, ar jos mėgina apsiginti nuo smurtaujančio partnerio, nustatyta, kad du trečdaliai (70,8 proc.) smurtą patiriančių moterų nė karto nepradėjo muštynių pirmos ir maždaug apie trečdalis (39,3 proc.) niekada nebandė apsiginti.
Pasekmės – nuo baimės iki persileidimų
Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis viena iš keturių moterų kada nors gyvenime buvo sumušta ar išprievartauta savo intymaus partnerio.
Dabartinio tyrimo metu nustatyta, kad 8 moterys iš 89 tyrimo dalyvių dėl partnerio veiksmų yra patyrusios persileidimą.
Dažniausios moterų nurodytos smurto pasekmės fizinei sveikatai buvo įbrėžimai, įpjovimai, kraujosruvos ar skausmas – tai patyrė 69,7 proc. respondenčių. Akių, ausų traumas, patempimus, išnirimus ar nudegimus teigė patyrusios 37,1 proc., gilių žaizdų, kaulų lūžių, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų.
Mažiau pastebimos smurto pasekmės psichologinei savijautai. Pagrindiniai jausmai, kuriuos moterys jautė patyrusios smurtą nuo intymaus partnerio, buvo bejėgiškumas (42,7 proc.), pyktis (41,6 proc.), baimė (37,1 proc.) bei pažeminimas (33,7 proc.).
Moterys nežino apie galimą pagalbą
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į institucijas teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp šeimos narių ir artimųjų. Svarbiausios priežastys, kodėl nemaža dalis moterų delsia kreiptis pagalbos, yra gėda (43,9 proc.), nežinojimas, kur kreiptis (39,0 proc.), netikėjimas, kad sulauks pagalbos (36,6 proc.).
Išanalizavus respondenčių atsakymus į klausimus apie gyvenimo kokybę, galima daryti išvadą, kad smurtą nuo intymaus partnerio patyrusių moterų gyvenimo kokybė yra žema. Jos ypač pažeistos fiziškai.
Apie vieną iš didžiausių Lietuvos akcijų „16 dienų be smurto” žinojo tik mažiau negu trečdalis (31,5 proc.) tyrimo dalyvių, iš jų 71,4 proc. teigė manančios, kad minėta akcija padės spręsti smurto prieš moteris problemą. Apie LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą girdėjo 61 (68,5 proc.) moteris, iš jų 45 (73,8 proc.) tvirtino, kad, sprendžiant smurto prieš moteris problemą, jis padės.
Pačios moterys nutraukti smurtą nemėgino: tik maždaug pusė (49,4 proc.) teigė, kad skambintų į policiją, jei kaimynystėje būtų smurtaujama, likusios nežinojo, kaip elgtųsi.
Remdamiesi tyrimo rezultatais, specialistai siūlo didinti visuomenės, ypač moterų, informuotumą apie pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims naudą. Pagalbą moterims teikiančioms organizacijoms siūloma rengti daugiau informacinių kampanijų, didinančių informuotumą apie save kaip institucijas teikiančias pagalbą smurtą patyrusiai moteriai ir šios veiklos efektyvumą. Tai skatintų aukas ieškoti pagalbos ir pranešti apie smurto atvejus atitinkamoms institucijoms.