Smurtas artimoje aplinkoje: lyg būtų praradę sveiką protą

„Jei muša, vadinasi, myli“, – turbūt ne viena moteris yra girdėjusi šią frazę, ypač vaikystėje, kai tampymas už kasų buvo traktuojamas kaip berniuko romantinio dėmesio rodymas.
Pixabay.com nuotr.

Statistika rodo, kad šalyje tokios „meilės“ atvejų, deja, daugėja.

Suknelių istorijos

Suknelė – moteriškumo simbolis. Gal dėl to Moterų informacijos centro administruojamas portalas lygus.lt taip ir pavadino moterų, patyrusių smurtą, istorijų ciklą. Suknelių istorijos.
„Sakė, kad esu niekam tikusi, kad jis priverstas mus išlaikyti, žemino, prikaišiojo nebūtus vyrus.

Po kiek laiko jau pradėjo ir mušti. Bėgdavau iš namų. Buvo gėda prieš aplinkinius, nieko nesakydavau artimiesiems. Vaikščiodavau mėlynais paakiais ir aiškindavau, kad netyčia užsigavau“, – ištrauka iš Aušros istorijos.

Pasak psichologės Ramunės Murauskienės, smurto aukos nesulaukia tinkamos pagalbos Lietuvoje: „Skausmingos ir trauminės istorijos pasakojimas dažnai tampa dar vienu smurto istorijos išgyvenimu, todėl aukos pasilieka asmenines nesėkmes sau. Būtent todėl ėmiau kalbėti apie gyvenime patirtą smurtą. Man ne gėda ir aš už smurtinį elgesį su manimi nebuvau, nesu ir niekada nebūsiu atsakinga.“

Policija prognozavo, kad per pandemiją gali padaugėti smurto artimoje aplinkoje atvejų. Statistikos duomenys pareigūnų žodžius patvirtina. Pirmaisiais pandemijos metais buvo užregistruoti 58 563 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Nors pernai šis skaičius sumažėjo iki 55 815, situacijos rimtumo tai nekeičia. Blogėjančią padėtį rodo tai, kad vien 2018 m. tokių registruotų atvejų buvo 41 531.

„Duomenys nėra vienareikšmiški, nes remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai užregistruota 18,7 proc. mažiau nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje nei prieš 2 metus“, – įžvelgia LSMU Sveikatos psichologijos katedros doktorantė Milda Kukulskienė.

Psichologinį smurtą atpažinti sunkiau

Bet kokia smurto forma palieka žymes ne tik ant kūno, bet ir psichikoje. „Kai trauma ištinka dėl tyčinio kito žmogaus smurto, ji gali palikti sunkesnius psichologinius padarinius, sutrikdyti psichikos sveikatą, sukelti potrauminio streso ir depresijos simptomus.

Tai gali skatinti norą atsiriboti ir užgniaužti prisiminimus, kadangi kalbėti skaudu. Net ir pasibaigus smurtui, negydoma psichologinė trauma, kuomet prie jos sugrįžtama mintimis, gali kelti tokius stiprius jausmus, lyg smurtas vis dar vyktų“, – kalba M. Kukulskienė. Jai antrina ir R. Murauskienė: „Smurtas žmogų žlugdo. Prarandamas pasitikėjimas savimi, pasauliu, savo galiomis.“

Jei fizinį smurtą gan lengva atpažinti, psichologinį, pasak M. Kukulskienės, daug sunkiau. Jis pasireiškia miglos pūtimu į akis, kuomet nuolat kartojamas klaidingas naratyvas ir nukentėjusysis pradeda stipriai abejoti savimi, gali net pradėti jaustis taip, lyg būtų praradęs sveiką protą.
Smurto pasekmės vaiko psichologinei raidai gal net ir didesnės nei suaugusiam žmogui. Šiuo atveju bausmės nėra tiesiogiai susijusios su elgesiu, jos tiesiog paveikia ir žeidžia vaiką fiziškai (sukeliant skausmą, nemalonų pojūtį) arba psichologiškai (pažeminant, sugėdinant, išgąsdinant).

„Taip vaikas išmoksta tiesiog vengti bausmės, o ne tinkamai elgtis. Bausmės veikia vaiko tapatumą, nes yra paremtos skirstymu „geras“, „blogas“, ignoruojant faktą, kad vaikų elgesį, kurį vadiname „išdykavimu“ dažniausiai lemia ribotos raidos galimybės ir nuoširdus pasaulio tyrinėjimas, – sako M. Kukulskienė. – Kai dažnai taikomos bausmės, vaikai pradeda slėpti tam tikrą elgesį, santykis su tėvais tampa mažiau nuoširdus, nes vaikas pradeda jų bijoti, o kartu ir pyksta ant jų, ir tai gilina elgesio problemas.“

Svarbiausia išsivaduoti

Prieš 3 metus kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, kad penktadalis apklaustųjų Lietuvoje yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje. O didžiausią nerimą kelia tai, kad 60 proc. apklaustųjų nusprendžia nesikreipti pagalbos.

„Visų pirma aukai būtina išeiti iš grėsmingos situacijos, nutraukti toksiškus smurtinius ryšius ir atkurti saugumo bei ramybės būseną. Tam svarbi artimų žmonių ir profesionalų pagalba. Padėti gali emocinė parama, individualus psichologinis konsultavimas, psichoterapija, psichologinės grupės, meno terapija, kūno terapijos technikos. Tinka dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, malonios veiklos, kūryba, dienoraščio rašymas ir kita“, – pataria M. Kukulskienė.
R. Murauskienė priduria, kad rutina kritiniuose išgyvenimuose gali padėti žmogui išlaikyti stabilumą: „Pagalba smurto aukoms – kompleksiška, nėra vieno recepto. Todėl geriausia sudaryti sau tokias sąlygas, kad būtų lengviau susivokti situacijose, įsivardinti savo stipriąsias asmenybės puses ir tas, kurias verta koreguoti. Padeda kasdieniai įsipareigojimai, atsakomybės, rutina.“

Komentaras

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis:
– Policija didelį dėmesį skiria ne tik reagavimui į pranešimus apie smurtą bei ikiteisminio tyrimo procesams, bet ir prevencinei veiklai. Pavyzdžiui, po pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir nenustačius nusikaltimo požymių, policijos pareigūnai įpareigoti pakartotinai per 3 dienas apsilankyti pas pranešėją ir įsitikinti, ar po iškvietimo nebuvo naujo grėsmę keliančio, konflikto.

pirmTokių apsilankymų pernai buvo 46 000. Taip pat policijos įstaigos įpareigotos identifikuoti padidėjusios smurto rizikos asmenis bei vykdyti prevenciją.

Praėjusiais metais Baudžiamąjį kodeksą papildė atsakomybė už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Taip pat patvirtinti LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, kuriais į teisinę sistemą įdiegtas skubusis apsaugos nuo smurto orderis. Orderį galės skirti policijos pareigūnas 15 dienų.