12 minučių. Per tieko laiko policijos pareigūnai iš bet kurio rajono kampelio turi nuvykti į įvykio vietą, gavę pranešimą apie smurtą šeimoje. Tokių pranešimų gaunama mažiausiai 4-5 per dieną. Per paskutiniuosius tris metų ketvirčius Šilutės rajone buvo pradėti 139 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau šie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė, nes dėl patirto smurto kreipiasi vos 15 proc. aukų.
Nuo lapkričio 25-osios – Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos iki gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos, buvo minimas 16 dienų laikotarpis be smurto prieš moteris, kuriuo norima pasakyti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra grubus žmogaus teisių pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.
Prie šios akcijos prisijungė ir Kretingos moterų informacijos ir mokymų centras (KMIMC) – pirmadienį Šilutėje buvo organizuotas informacinis renginys „Matai smurtą – netylėk“. Kretingiškės šias akcijas vykdo jau nebe pirmus metus ir įvairia forma. Šiemet nuspręsta pasikviesti seniūnijų socialinius darbuotojus, savivaldybės, policijos atstovus ir visiems kartu panagrinėti šią skaudžią problemą.
Kreipiasi tik 15 proc. nukentėjusiųjų
KMIMC direktorė Jurgita Cinskienė pasakojo, kad 2015 m. Lietuvoje policijos pareigūnai užregistravo daugiau kaip 38 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, 6 proc. – vaikai. Beje, pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, vaikai smurto aukomis laikomi ir kai nukenčia tiesiogiai, ir kai tampa jo liudininkais, ir kai gyvena tokioje aplinkoje.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas rodo, kad tik apie 15 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje moterų apie tai praneša policijos pareigūnams. Specialistai sako, kad nustatyti tikrąjį psichologinio, fizinio, seksualinio, ekonominio smurto prieš moteris problemos mastą sudėtinga. Visuomenė vis dar labai tolerantiška smurtui artimoje aplinkoje, todėl daugeliu atvejų moterys vengia pranešti policijos pareigūnams apie patiriamą smurtą.
Jungtinių Tautų duomenimis, visame pasaulyje smurtas artimoje aplinkoje pasiglemžia daugiau gyvybių ir sukelia didesnę ekonominę žalą nei žmogžudystės ir karai. Vien Europos Sąjungoje išlaidos smurto prieš moteris pasekmėms suvaldyti siekia 225 mlrd. eurų. Remiantis EIGE tyrimo duomenimis, smurtas prieš moteris Lietuvos valstybei kasmet kainuoja 650 mln. eurų.
KMIMC jau 12 metų vykdo veiklas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir kompleksinės pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims užtikrinimui.
Šiuo metu centras įgyvendina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Matai smurtą – netylėk“, kurio tikslas – ugdyti Vakarų Lietuvos regiono gyventojų netoleranciją smurtui artimoje aplinkoje, skleidžiant informaciją apie smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir padarinius, teisines pasekmes ir atsakomybę, pagalbos gavimo galimybes.
Statistika neatskleidžia tikrojo smurto artimoje aplinkoje masto
2011 gruodžio 15 dieną įsigaliojus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, visoje Lietuvoje pradėjo veikti specializuotos pagalbos centrai, kuriuose teikiama kompleksinė pagalba nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Specializuotos pagalbos centrų funkcijas vykdo nevyriausybinės organizacijos.
Specializuotos pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsiant susisiekia su smurto auka ir pasiūlo konfidencialią ir nemokamą pagalbą. Nuo smurto šeimoje nukentėjęs žmogus į specializuotos pagalbos centrą gali kreiptis ir savarankiškai.
KMIMC nuo 2012 m. atlieka specializuotos pagalbos centro funkcijas ir teikia kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Skuodo rajonų gyventojams.
KMIMC direktorė J.Cinskienė sakė, kad jos vadovaujamas centras iš policijos pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 86 pranešimus apie smurtą šeimose Šilutės rajone, antrąjį – 30, trečiąjį – 23 pranešimus. Pirmąjį ketvirtį į centrą savarankiškai kreipėsi 3 žmonės, o antrąjį – 2.
Skaičiai mažėja, bet tam įtakos turi ne mažėjantis smurto atvejų skaičius, o nuo spalio 12 dienos pasikeitusi pranešimų perdavimo tvarka.
„Anksčiau centras gaudavo visus pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai džiugino, nes buvo galima užčiuopti labai daug psichologinio, dalį ekonominio smurto. Dabar sužinome tik apie kai kuriuos fizinio smurto atvejus – tuos, dėl kurių pradedami ikiteisminiai tyrimai“, – komentavo J.Cinskienė.
Dabartinę smurto atvejų perdavimo tvarką, kuomet informuojama tik apie ikiteisminius tyrimus, siūloma keisti. Lietuvos moterų lobistinės oganizacijos raštas, kuriame pateiktas pasiūlymas, yra perduotas ir Prezidentei D.Grybauskaitei, ir Ministrui Pirmininkui A.Butkevičiui.
Policija reaguoja nedelsiant
„Jeigu matote policijos automobilį, lekiantį su švyturėliais, galbūt ekipažas važiuoja aiškintis smurto šeimoje atvejį – į tokius iškvietimus policija reaguoja operatyviai“, – sakė naujoji Šilutės policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Jurgita Kaktienė.
Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, užrašo duomenis ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurto artimoje aplinkoje aukai nebereikia teikti rašytinio skundo policijos pareigūnui.
Policijos pareigūnas informuoja smurto auką, kad su ja susisieks specializuoto pagalbos centro specialistai. Taip pat informuojamas Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius apie nepilnamečius, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje, buvo jo liudininkais, gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, arba patys tapo smurtautojais.
Siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje auką, smurtautojas gali būti sulaikytas iki 48 val. Per 48 val. nuo įvykio užfiksavimo teismas paskiria tokias smurto aukos apsaugos priemones, kaip įpareigojimas smurtautojui išsikelti iš gyvenamosios vietos arba nesiartinti prie smurto aukos. Smurtautojo išsikėlimą užtikrina policija.
Smurto artimoje aplinkoje aukos apsaugos priemonės galioja iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Moteris Šilutėje apgyvendina Socialinių paslaugų centras
Smurtą šeimoje patyrusios moterys jau treti metai Šilutėje gali prisiglausti Socialinių paslaugų centre. Pernai šio centro paslaugomis naudojosi dvi mamos su 5 vaikais, šiemet – septynios mamos su 20 vaikų.
Įstatymas garantuoja, kad smurtautojas turėtų būti paimamas iš šeimos, tačiau, anot šio centro direktorės Rasos Jakienės, praktika rodo ką kitą.
Dažniausiai moterys gyvena uošvių arba gyvenimo draugo namuose, ir smurto atvejais iš namų tenka išeiti joms su vaikais, o ne smurtautojams.
„Graudu žiūrėti, kai mama su trimis vaikais išvežama iš savo įprastos gyvenamosios aplinkos, nes tada jiems viskas pasikeičia“, – pasakojo R.Jakienė. Prie naujos aplinkos turi priprasti ir vaikai, jiems surandama nauja mokykla ar darželis, dėl to jie patiria stresą. Moteris registruojasi Darbo biržoje, kad kuo greičiau įsitrauktų į darbo paiešką.
Dažniausiai moteris iš namų išeina su rankine ir kūdikio drabužėliais. Centro darbuotojai padeda joms apsirūpinti būtiniausiais daiktais – pradedant nuo skalbimo miltelių iki žaislų vaikams.
Pagalbą smurtą patyrusiai moteriai teikia įvairių specialistų komanda. Pagal bendradarbiavimo sutartį su KMIMC, Šilutės socialinių paslaugų centre gyvenančios moterys gali gauti psichologo ar teisininko konsultaciją.
Kretingos moterų informacijos ir mokymų centro kontaktai:
Vilniaus g. 18, Kretinga,
tel.: (8 445) 78024, 8 605 82331;
el.p.: kretingosmoterys@gmail.com
Centro darbuotojai konfidencialiai ir nemokamai:
* suteiks Jums emocinę paramą;
* informuos Jus apie aktualius įstatymus ir teikiamą pagalbą;
* suteiks Jums kvalifikuotą socialinę pagalbą;
* suteiks Jums kvalifikuotą psichologinę pagalbą;
* suteiks Jums kvalifikuotą teisinę pagalbą;
* tarpininkaus Jums dėl reikiamos pagalbos teikimo.
