Smurtas šeimose: oficialūs skaičiai – tik „ledkalnio viršūnė“

Policija pastebi, kad jau 10 metų Lietuvoje veikiantis Smurto artimoje aplinkoje įstatymas šiokį tokį poveikį kumščiais mosuoti mėgusiems tautiečiams padarė, tačiau problema vis dar išlieka labai aktuali. Vien Šilutės rajone pernai policijos pareigūnų pagalbos dėl artimųjų smurto šauktasi 723 kartus, patikrinus faktus buvo pradėti 139 ikiteisminiai tyrimai.

Užpernai šie skaičiai buvo dar didesni – atitinkamai 964 pranešimai ir 182 ikiteisminiai tyrimai.

Tačiau Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas sako, kad ir ši oficialioji statistika yra tik „ledkalnio viršūnė“…

Pagalbos šaukiasi vos 15 proc.

Oficialioji statistika teigia, kad iš viso kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 58 tūkst. pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje kreipimųsi. Tačiau gyventojų apklausų duomenys liudija, jog pagalbos šaukiasi vos 15 proc. nukentėjusiųjų. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų duomenimis, vien pernai pagalbos prireikė 11 651 žmogui, o tai jau yra visų Druskininkų miesto gyventojų skaičius. Ir esą vos 1 iš 8 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Kad ši statistika gali būti teisinga, pritaria ir Šilutės r. PK viršininkas R. Rudminas. Pasak jo, kasdien šeimose besilankantiems pareigūnams yra žinoma, jog labai daug smurto atvejų nepasiekia policijos pareigūnų.

Reti atvejai, pasak R. Rudmino, tik vienetai yra ir nepagrįstų iškvietimų. Pasitaiko, bet irgi nedažnai, kad policijos pagalbos šaukiasi abu konflikto dalyviai, vadovaudamiesi principu „pirmesnis tas, kuris greitesnis“.

Pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiai nėra dideli, nes sprendimas pradėti tyrimą priimamas tik patikslinus visas aplinkybes. O jas tikslinant išgirstama visko: nukentėjusiųjų parodymai kartais keičiasi, jeigu jie jau spėjo susitaikyti su smurtautoju, tad atsiranda ir kitokių įvykio versijų…

Įstatymo poveikis yra

Didžioji dalis nukentėjusiųjų nuo smurtautojų rankos yra moterys, neretai – ir kartu gyvenantys šeimos vaikai. Smurtą patyrusių vyrų, pasak R. Rudmino, yra tik vienetai, ir tai suprantama – nukenčia silpnoji lytis. Nereti atvejai, kai smurtautojo „nemalonėn“ patenka ir kaimynai, tad šiems, žinoma, gyventi greta smurtaujančio žmogaus irgi menkas malonumas.

Neabejotiną „liūto dalį“ smurto statistikoje užima atvejai, kai vienas, o neretai ir abu konflikto dalyviai yra neblaivūs.

Prieš 10-metį įsigaliojusio smurto artimoje aplinkoje poveikį, R. Rudmino nuomone, labiausiai pajuto patys mėgėjai mosuoti kumščiais. Jie mato, kad panašūs veiksmai nelieka nenubausti, kad smurtautojai sulaukia pasekmių, jiems uždraudžiama artintis prie aukos gyvenamosios vietos, jie sulaukia atsakomybės.

„Ir tai duoda auklėjamąjį poveikį, jau ne vienas padarė išvadas ir pasitaisė į gerąją pusę“, – sako R. Rudminas.

Policija dėkinga neabejingiems

Visuomenės reakcijose į smurtą R. Rudminas taip pat įžvelgia pozityvių poslinkių. Pasak jo, vis daugėja pilietiškų, neabejingų žmonių, kurie, girdėdami smurto protrūkį kaimynystėje, renka telefoną 112.

„Esame labai dėkingi tiems žmonėms, kurie nelieka abejingi, o neretai ir padeda išvengti tragedijų“, – sako R. Rudminas.

Ypač tokių pilietiškumo epizodų padaugėja tuomet, kai visuomenę laikas nuo laiko sukrečia koks nors ypatingai žiaurus smurto atvejis arba nelaimė.

Šilutės PK viršininkas pasidžiaugia ir šilutiškių aktyvumu dingus kokiam žmogui. Tokiais atvejais vietiniai, ilgai nelaukę, susisiekia vieni su kitais, organizuoja paieškų grupes ir taip padeda pareigūnams. Taip vyko ir paskutiniųjų paieškų, kuomet buvo dingusi jauna šilutiškė, dienomis.

„Belieka padėkoti ir tam žmogui, kuris pamatęs aplinkoje sunkiai besiorientuojančią jauną moterį neliko abejingas ir pranešė apie tai. Tokių žmonių pagalba mes džiaugiamės“, – sako R. Rudminas.