Šilutės r. apylinkės teime nuteisti du prieš moteris rankas ir kojas kėlę rajono gyventojai. Vienam jų byla buvo iškelta už smurtą prieš sugyventinę, kitam – prieš kaimynę. Abu vyrai nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivūs.
Liepė grąžinti ginklus
Pirmoji teismą pasiekė smurtavusio pensininko byla. Išlaužęs durų staktą, neblaivus ir agresyviai nusiteikęs vyras įsibrovė į kaimynės namus. Moters pasakojimu, ji dar bandė duris remti savo kūnu, tačiau kaimynas buvęs stipresnis. Įsibrovęs vidun, J.R. pareikalavo, kad kaimynė grąžintų jam ginklus ir iš karto čiupo moteriai už kaklo, ėmė ją smaugti. Šaukdamas, kad dabar ji mirs, vyras bandė kitos rankos kumščiu moteriai du kartus smogti į veidą, bet nepataikė.
Bandydama ištrūkti iš kaimyno gniaužtų, besimuistydama moteris pargriuvo, o kartu pargriovė J.R. Griūdama nukentėjusioji susimušė koją ir klubą. Ją, gulinčią ant grindų, J.R. laikė sugriebęs už kojos ir chalato, taip neleisdamas atsistoti, ir kartą dar įspyrė.
Nukentėjusiai pavyko išsivaduoti iš vyro gniaužtų: išropojusi pro buto duris, šaukdamasi pagalbos, ji metėsi prie kito kaimyno durų. Ten iškvietė policiją.
Laukdama pareigūnų, moteriškė grįžo atgal į namus, tačiau netrukus į juos vėl įžengė smurtautojas. Nukentėjusioji pasislėpė spintoje.
Kai moteriai pagelbėjęs kitas kaimynas mušeiką informavo, kad jau iškviesta policija, šis sugrįžo į savo namus.
Bausmės neišvengė
Dėl ko įvyko konfliktas, kaltinamasis J.R. teigė neprisimenantis. Vyras neslėpė, kad tą žiemos rytą buvo gerokai įkaušęs, iš vakaro taip pat nepraleido progos pasimėgauti alkoholiu. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,25 prom. girtumas.
Visiškai pripažinęs savo kaltę, J.R. pasakojo pamenantis, kad išlaužė kaimynės buto duris, tačiau, kad būtų ją smaugęs, spyręs ir grasinęs nužudyti – nepamena.
Atvykusiems policijos pareigūnams pensininkas net neprašytas atidavė 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą, dujinį revolverį ir pneumatinį pistoletą bei dėžutę su 193 šratais, skirtais įvairaus kalibro pneumatiniams ginklams. Matyt, šaukdamas kaimynei grąžinti ginklus, vyriškis buvo įsitikinęs, kad ji juos pavogė.
Vėliau, kaimynui atlyginus nuostolius už grumtynių metu pamestą telefoną ir sumokėjus dalį neturtinės žalos, likutį įsipareigojus sumokėti per 10 mėnesių, nukentėjusioji pateikė prašymą bylą nutraukti.
Tačiau teismui pakako įrodymų pensininko kaltei pripažinti, todėl vyrui skirta lygtinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 1040 litų bauda.
Mušėsi, bet susitaikė
Išnagrinėta dar viena byla, kurioje taip pat didžiausias kaltininkas – alkoholis. Liepos 18 d. šilutiškis S.C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto koridoriuje tyčia pastūmė savo sugyventinę. Nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, o atsikėlusią S.C. ją dar kartą stūmė. Moteris atsitrenkė į durų staktą ir nusibrozdino kaklą.
Gal šis buitinio smurto atvejis būtų likęs tik dviejų žmonių reikalu, tačiau konfliktą pro pravertas buto duris išgirdo pas kaimynus ėjęs vyras. Iš koridoriuje sklindančių garsų jis suprato, kad vyksta muštynės, girdėjo vyro ir moters rėkimą. Pamatęs, kaip S.C. stumdo moterį, o ši atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo, vyriškis iškvietė policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad konfliktas, pasibaigęs smūgiais kilo dėl S.C. girtavimo ir negrįžimo į namus.
Sugyventinės sumušimu kaltinamas šilutiškis savo kaltę pripažino iš dalies. Esą jis apie pietus grįžęs namo, rado neblaivią sugyventinę, kuri ėmė jam priekaištauti. Nenorėdamas, kad konfliktas įsisiūbuotų, nutarė išeiti iš namų. Išeidamas moterį pastūmė, dėl to ši nugriuvo.
Kaip įprasta buitinių konfliktų atvejais, vėliau sugyventiniai susitaikė ir paprašė bylą nutraukti. Tačiau kaltinamasis turėjo neišnykusį teistumą už kitą tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam skyrė lygtinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, įpareigodamas per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Remiantis Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymu, vyrui taip pat uždrausta gyventi kartu su nukentėjusiąja, su ja bendrauti.
Abu smurtavę vyrai teismo nuosprendžius dar gali skųsti.