Per tris mėnesius – nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų kovo vidurio – Šilutės policijoje užregistruoti 176 pranešimai apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Bet į policijos areštinę pateko ne visi kaltininkai – tik tie, dėl kurių elgesio pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tokių buvo 27.
Kitaip nei didžiuosiuose šalies miestuose, Šilutės areštinėje smurtautojams vietų netrūksta, tik pareigūnams darbo gerokai padaugėjo. Juo labiau kad 70 procentų iškvietimų dėl smurto būna į kaimus – tai didesnės ir laiko, ir lėšų sąnaudos.
Dažniausiai vykstama gelbėti į girtų buvusių ir esamų gyvenimo draugų nemalonę patekusių moterų, o tarp tų „gyvenimo draugų“ patenkintų dėl pareigūnų atvykimo nebūna…
Į areštinę ir į teismą
Tokią statistiką surinkę Šilutės r. PK Viešosios policijos l.e.p. viršininkas Audrius Lukošius ir Prevencijos poskyrio vadovas Artūras Silius primena, jog pernai į šeimyninius konfliktus mūsų rajono policija skubėjo daugiau nei 1000 kartų. Tada dar negaliojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Tokie didžiuliai skaičiai ir buvo smurto artimoje aplinkoje įstatymo atsiradimo ištakos. Mat anksčiau neretai pasitaikydavo, kad narpliodama šeimyninius konfliktus policija menkai galėdavo padėti skriaudžiamai pusei. Nukentėjusiesiems būdavo patariama kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes tokie buvo įstatymai.
Dauguma moterų, ypač – gyvenančios kaimuose, į tokį patarimą tik numodavo ranka, nes kurgi kreipsiesi, kai gyveni toli nuo rajono centro, kai trūksta pinigų ir laiko. Ir smurto ratas užsisukdavo iš naujo.
Naujasis įstatymas pareigūnams atrišo rankas: dabar ranką prieš artimuosius pakėlęs smarkuolis iš karto sodinamas į automobilį ir gabenamas areštinėn. Jei tik, žinoma, jis nesuspėjo pasprukti…
Čia sulaikytus asmenis įstatymas leidžia laikyti iki dviejų parų, bet pasak A.Lukošiaus ir A.Siliaus, dažniausiai jie čia užtrunka tik parą ar net vieną naktį. Mat jau kitą dieną yra surašomi dokumentai ir smurtautojas keliauja į teismą.
Įvertina ir namų aplinką
Nuo smurtautojų kenčia ne tik moterys, vaikai, bet ir vyrai. Per įstatymo galiojimo laikotarpį mūsų rajone nukentėję nuo artimų žmonių pripažinti 2 nepilnamečiai, 25 moterys ir 5 vyrai.
Į teismą jau atiduota 11 bylų, kitose dar renkami įrodymai. Šešios bylos nagrinėtos pagreitinto proceso tvarka, dvi – nutrauktos. Trijose bylose smurtautojas ir auka susitaikė.
87 atvejais ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Tam būna įvairių priežasčių: smurtautojas nepažeidė jau minėto įstatymo arba viešosios tvarkos, prieš nukentėjusiuosius nebuvo panaudotas fizinis smurtas.
„Kiekvienu atveju įvykio vieton nuvykusiems pareigūnams tenka spręsti individualiai“, – sako A.Lukošius ir A.Silius. Ir pasakoja, jog nuvykus žiūrima, kokia namuose aplinka, ar neišvartyti baldai, ar nukentėjęs asmuo nėra sužeistas. Mat dažniausiai pora kaltina vienas kitą ir suprasti, kuris teisus, kuris – ne, yra nelengva.
Pasitaiko, kad iki atvykstant iškviestiems pareigūnams pora jau būna susitaikiusi. Šeimynykščius žodžiais ar kumščiais pagąsdinti bandęs smarkuolis jau būna nurimęs ir bando įtikinti, esą jis su žmona susitaikė ir viskas yra gerai. Bet pamatę sumušimo žymių, pareigūnai vis tiek privalo jį vežti į komisariatą, nes, pavyzdžiui, mėlynė ant veido – smurto artimoje aplinkoje patvirtinimas.
Vyrai – prieš žmonas, vaikai – prieš tėvus
Nereti atvejai, kai moteris policiją kviečia tik siekdama pagąsdinti vyrą, ieškodama būdo, kaip jį tuokart nuraminti, griežtai nubausti už smurtą.
Per šiuos tris mėnesius buvo jau 6 atvejai, kai iškvietusios pareigūnus moterys netrukus atskubėjo į komisariatą vyrų vaduoti iš nelaisvės. Pareigūnai žino, kad nereta taip elgiasi todėl, jog bijo sulaikytojo keršto.
Moterys turi žinoti, jog paėmus smurtautoją iš namų ikiteisminis tyrimas bet kokiu atveju pradedamas. Jį inicijuoja Policijos komisariatas, nepriklausomai nuo aukos norų.
Labai dažnai policijos pagalbos prašo moterys, kurioms grasina, keršija su paliktojo statusu susitaikyti nepajėgiantys buvę sutuoktiniai ar gyvenimo draugai. Pasitaiko ir vaikų smurto prieš tėvus atvejų – dėl šios priežasties jau pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Tiesa, tie „vaikai“ – jau seniai suaugę vyrai, tad atsakyti jiems teks pagal įstatymą.
Apie smurtą policiją 80-čia atvejų iš šimto informuoja patys šeimos nariai, likusiais atvejais praneša kaimynai ar sugėrovai.
Bus teisiamų ir už žmogžudystę
Palikdami areštinę smurtautojai stebisi, kad atsirado toks „nenormalus“ įstatymas, piktinasi, kad juos „supakavo“ nė už ką…
Nors, anot pareigūnų, apie tokį įstatymą negirdėjusių jau nėra ir visi jį būna aptarę su savo draugais, bet dažniausiai netiki, kad įstatymas gali būti pritaikytas jiems patiems, kad policija gali štai taip atvažiuoti ir juos išvežti iš namų…
Teismas pagal naująjį įstatymą gali skirti įpareigojimą smurtautojui kurį laiką, kol bus nagrinėjama byla, gyventi atskirai nuo šeimos. Tuomet vyrams nebelieka nieko kito, kaip tik ieškoti priebėgos pas draugus ar giminaičius. Šis įpareigojimas galioja iki teismo, kuriame jau skiriama reali bausmė už smurtavimą, dienos.
Dažniausia smurtautojams skiriama bausmė – metai ar kiek daugiau lygtinio laisvės atėmimo su įpareigojimu pusmetį būti namie nustatytomis valandomis.
Pasitaiko, kad iki teismo smurtautojas su auka jau būna susitaikęs ir grįžęs namo.
Tačiau jei šeimos konfliktas baigėsi sunkiu sužalojimu, ar, kaip neseniai buvo Katyčiuose, mirties atveju, smurtautojas taip lengvai neišsipirks. Tiesa, moters mirties atvejis dar iki galo neištirtas, bet pareigūnai neabejoja, kad sumuštos ir po to mirusios katytiškės vyras bus teisiamas už žmogžudystę.
„Neretai pavyksta konfliktą užgesinti vien pasikalbėjus su susipykusia pora, davus patarimų. Ir žmonės padėkoja“, – A.Lukošius ir A.Silius pokalbio pabaigoje turi ir kuo pasidžiaugti.
