Ar skauda tik tada, kai tave daužo kumščiais, kai kūną nusėja mėlynės? O gal ne mažiau gelia ir tada, kai savo atžvilgiu girdi patyčias, kai nuolat esi kritikuojama dėl išvaizdos, dėl svorio, dėl darbo?
Ar tokie atvejai – jau pakankamas pagrindas sukilti ir pabandyti lipti iš netenkinančios padėties, ar gal visais atvejais reikia stengtis saugoti šeimą?
Kaip atpažinti, kad jau laikas sunerimti, kad tai jau nebe paprastas barnis, o tikrų tikriausias smurtas, kuris priskiriamas baudžiamųjų nusikaltimų kategorijai?
Rasti atsakymus į šiuos ir panašius klausimus šilutiškiams padėjo ketvirtadienį surengta akcija „Laiškai Tau“. Ši akcija – vienas iš visoje Europoje vykdomų renginių iš iniciatyvos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.
Išgyventą skausmą liudijo laiškai
Akciją Šilutėje organizavo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras ir šio centro bendraminčiai – Šilutės socialinių 
paslaugų centras bei Šilutės policijos komisariatas su būreliu savanorių. Jie su šilutiškiais kalbėjosi tieisog gatvėje, dalijo ir informacinius lankstinukus, ir konkrečius patarimus.
Kretingos moterų informacijos centro vadovė Jurgita Cinskienė, projektų koordinatorės, buvusios šilutiškės Marija Juškienė ir Snieguolė Benikienė pasakojo, jog tokia tarptautinė socialinė akcija organizuojama jau daugiau nei 20 metų. Akcijai pasirinktas simbolinis laikas: ji pradedama kasmet lapkričio 25-ąją – Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, o baigiama gruodžio 10-ąją, kuomet minime Tarptautinę žmogaus teisių dieną.
Tuo laiku centras prevencinius renginius organizuoja visuose Klaipėdos apskrities miestuose, o juos visus apibendrins baigiamasis forumas, kuris bus surengtas Kretingos kultūros rūmuose.
Smurtas, anot akcijos organizatorių, yra be galo skaudi ir labai plačiai paplitusi problema. Statistika byloja, kad artimų žmonių smurtą patiria kas trečia moteris. Lietuva – ne išimtis, čia irgi smurto aukų skaičiai panašūs.
Pro akcijos organizatorių palapinę einantys šilutiškiai smalsiai apžiūrinėjo stendą, kuriame plačiai išskėtęs čiuptuvus ir jais apglėbęs visus apskrities miestus gulėjo… voras, vardu „Smurtas“.
Čia pat buvo galima ir paskaityti smurtą patyrusių moterų laiškus. Viešnios iš Kretingos pasakojo, jog visos šios istorijos – tikrų moterų gyvi liudijimai apie jų išgyventą skausmą.
Į palapinę užeinantys šilutiškiai buvo vaišinami „Gerumo arbata“, skaitė tuos laiškus ir diskutavo apie tai, kaip toms moterims pavyko sutraukyti smurto voratinklį, kuris ilgai laikė apraizgęs jas ir jų vaikus.
Davė ir teisinių patarimų
Anot Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro darbuotojų, neretai susiduriama su nuomone, jog mušamos tik žemiausio socialinio sluoksnio, socialiai remtinos ir girtaujančios moterys. Tai klaidinga nuomonė, nes daug smurto aukų yra išsilavinusios inteligentės. Bet net ir jos dažnai labai ilgai nesusivokia, jog bet kokį – fizinį, emocinį, seksualinį ar ekonominį – smurtą patiriantis žmogus neturi tylėti, jog tai yra baudžiamasis nusikaltimas, kurio pasekmes jaučia ne tik visi šeimos nariai, bet ir visa visuomenė.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad smurtas šeimoje turi tendenciją kartotis.
„Tokia skaudi patirtis palieka gilius randus: mušamos, žeminamos, niekinamos moterys praranda pasitikėjimą savimi, pradeda net jaustis kaltos dėl tokios situacijos šeimoje. Kartu jos jaučiasi apleistos ir bejėgės ką nors pakeisti, o dažnai net ir neturi su kuo apie tai pasikalbėti. Problema gilėja, o iš jos išlipti darosi vis sunkiau“, – sakė centro atstovės.
Moteriai svarbu žinoti, kad ji turi kur išeiti, kad palikusią vyrą ją priims artimieji – būtent tokio palaikymo dažnai labiausiai ir reikia.
Deja, būna atvejų, kai artimieji tik dar labiau gilina problemą kartodami „pakentėk, nusileisk, privalai išsaugoti šeimą“. Bet su smurto aukomis dirbančios specialistės teigia, kad nusileisti galima tik normaliuose šeiminiuose konfliktuose, o smurto atveju tai nepadės.
Įvairių teisinių patarimų tądien Šilutės moterims galėjo suteikti teisininkė S.Benikienė.
Kenčia ir vyrai
Šilutės policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė su pagalbininkėmis – savanorėmis kalbino gatve einančias moteris, dalijo informacinius lankstinukus.
„Tai labai svarbi, skaudi ir jautri tema. Vien tik šiemet Šilutės policijos komisariatas Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrui perdavė 84 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, iš jų 73 aukos buvo moterys, 11 – vyrai. O iš viso šiemet jau užregistruota daugiau nei 500 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje“, – sakė N.Ropienė.
Pareigūnė priminė, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo prieš 3 metus, ir nuo tada fiksuojama vis daugiau tokio smurto atvejų. Tai nebūtinai reiškia, kad smurto daugėja, tiesiog dažniau apie tai prabylama, vis daugiau moterų su tuo nebesitaiksto.
„Smurtas šeimoje dažnai prasideda nuo mažų dalykų, tačiau laiku jų nesustabdžius, įsuka į didelį ratą. Ypač, jei tai emocinis smurtas, kurį pradžioje gali būti sunku atskirti nuo įprastų šeimyninių konfliktų“, – sakė pareigūnė.
Smurtas, anot pareigūnės, beveik visada tampriai susijęs su alkoholiu.
Pareigūnai gerai žino, jog sunkiausios jiems dienos yra tos, kuomet išmokamos socialinės pašalpos – tada pagalbos prašančiųjų skambučių smarkiai padaugėja.
Tačiau neretai jau kitą dieną, smurtautojui atsiprašius, moteris suskumba tikinti esą nieko čia tokio nebuvę, kad tai nebepasikartos ateityje. Deja, praktika rodo, jog po kiek laiko istorija kartojasi iš naujo.
Dažnai smurtas vis dar suvokiamas tik kaip fizinis, o su kitomis jo rūšimis – psichologiniu ar ekonominiu smurtu – žmonės dar labiau linksta taikstytis.
Todėl akcijos organizatorių tikslas ir buvo padrąsinti kenčiančius nuo smurto artimoje aplinkoje žmones netylėti ir išnaudoti galimus pagalbos variantus – specializuotų pagalbos centrų specialistai konsultuoja visais klausimais, kurie gali padėti išspręsti su smurtu artimoje aplinkoje susijusią krizę.
Pagalbos moterims linija: nemokamas telefonas 8 800 66366 kiekvieną dieną 10-21 val.