Socialiniai darbuotojai vienu požiūriu yra ypač apdovanoti žmonės – jie turi dvi profesines šventes. Rugsėjo 27-ąją kasmet švenčiama Socialinio darbuotojo diena yra minima ir mūsų rajone, o kovo 27-ąją minima Socialinio darbo diena jau keletą metų buvo primiršta.
Pastarąją profesinę šventę prisiminė ir koleges į šventinę popietę „Ar lengva būti žmogumi?..“ trečiadienį sukvietė Žemaičių Naumiesčio socialinio darbo organizatorės Alma Pupšienė ir Lina Statkuvienė.
Renginio organizatorės savo svečių tądien prašė vieno – nežiūrėti į laikrodžius. Sakė net pasigailėjusios, jog iš anksto neįspėjo juos palikti namuose. Prašė jos ir nekalbėti apie darbą – bent kelias valandėles stabtelėti ir pailsėti. Nes gerai žino, jog kasdienybėje skubančios ir kitiems savo širdžių šilumą kasdien dalijančios socialinės darbuotojos dažniausiai pamiršta tos šilumos ir poilsio dovanoti pačioms sau.
Iš visų rajono kampelių suvažiavusias socialines darbuotojas sveikino namų šeimininkas – seniūnas Jonas Budreckas. Anot seniūno, popietės pavadinimas ir įžanginiai jos žodžiai „Žmogui reikia žmogaus…“ pasirinkti neatsitiktinai. Nes kas jau kas, o socialinės darbuotojos geriau nei bet kas kitas žino, kiek aplink pavargusių ir bedalių, nes kaip tik jos pirmosios ir pamato šiuos žmones.
Socialinio darbuotojo darbas, anot J.Budrecko, yra nepavydėtinas. Jis sakė dažnai matantis, kokius kai kurių gyventojų pykčio priepuolius tenka išklausyti jo seniūnijos socialinėms darbuotojoms, todėl galįs teigti – žmonės tampa vis piktesni. O joms tenka gelbėti tuos žmones jų kasdienybėje, neretai net ir suaugusius mokyti laikyti ir šaukštą, ir šakutę… Tai didelis dalykas.
Bet pyktis, anot seniūno, išsunkia, todėl jis gerai supranta, kad ir Žemaičių Naumiesčio socialinės darbuotojos pavargo. Todėl ir sukvietė koleges, ir dovanojo šventę sau ir joms.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis Socialinio darbo dieną prilygino irgi tądien švenčiamai Teatro dienai. Anot A.Šimelionio, ir socialiniams darbuotojams savo darbe neretai tenka suvaidinti įvairius vaidmenis.
Žemaičių Naumiestis tokiai sueigai, anot A.Šimelionio, ypač tinkanti vieta. Pirmiausia todėl, kad čia veikia ne viena socialinė įstaiga, ugdomi neįgalūs vaikai, prižiūrimi seneliai. Be to, čia dirba užpernai geriausia rajono socialine darbuotoja pripažinta A.Pupšienė.
Su gėlėmis atvykęs A.Šimelionis ir pats buvo apdovanotas: A.Pupšienė ir L.Statkuvienė pasveikino jį su išvakarėse minėtu asmeniniu jubiliejumi.
Pavasarinius žiedus ir koncertėlį susirinkusiesiems dovanojo Grygališkės kaime įsikūrusios Onos ir Stanislovo Jogų šeimynos globotiniai. Šeimynos mama O.Jogienė irgi dalijo gerumą: ragino nepykti, aplink save skleisti atjautą, gerumą ir pasidžiaugti kartu su tais, kurie moka džiaugtis. Didžiausią džiaugsmą, anot šeimynos mamos, teikia vaikai.
O.Jogienė pasakojo apie kasdienes gerumo pamokas savo globotiniams: kaip moko pakelti pargriuvusį žmogų ir primena, kad ir jis yra kažkieno tėtis, kažkieno sūnus, o pirmiausia – tai žmogus…
Popietės dalyvės plojo spektakliuką parodžiusiems Žemaičių Naumiesčio gimnazijos teatro raiškos būrelio nariams (vadovė Sonata Vilčiauskienė), išklausė psichoterapeutės Danguolės Andriušaitienės paskaitos „Žmogus tarp žmonių“, pamatė ir kraštietės – naumiestiškės režisierės Dalios Cibauskaitės filmą „Nadiežda“ apie kitos naumiestiškės – Nadieždos Sapiženko gyvenimą.