Socialinės pašalpos – ne tinginiams ir ne veltėdžiams

pasalpininkaiKad ir kaip būtų keiksnojama šiandienos Lietuvos valstybė, bet reikia pripažinti, kad didžiausių bedalių be paramos ji nepalieka. Visuomenei naudingus darbus atidirbę piliečiai įgyja teisę į socialines pašalpas, o jų vaikai remiami net ir tada, jei tėveliai nepasistengia ir tų 32 valandų per mėnesį atidirbti.

Tačiau toli gražu ne visiems varguoliams tokia tvarka priimtina. Nemažas jų būrys pageidautų pašalpas gauti tik už „gražias“, neretai – visai užpiltas akis…

Negavę pašalpų skuba varstyti redakcijų duris ir skųsti „nesąžiningai“ dirbančius ir pašalpas „atimančius“ seniūnus bei socialinius darbuotojus.

Taip padarė ir viename Kintų seniūnijos kaime gyvenantis Virginijus (vardas pakeistas saugant vyro mažamečių vaikų ramybę).

Už sausį nebegavo pašalpos

Pusamžį vyrą Virginijų į redakciją atlydi mama. Nesistebime, nes kam, jei ne motinai labiausiai rūpi vaikų nesėkmės?

Abu pakaitomis pasakoja, jog jauna šeima gyvena motinos bute, esančiame senutėliame 3 butų name. Augina 3 mažamečius vaikus, kurių vyriausiam – 7, mažiausiam – vos 2 metukai.

Problema kilo tada, kai šeima, iki šiol gaudavusi apie 1000 litų pašalpų, vasarį jų nebegavo. Tiksliau, apie 700 litų jai vis dėlto buvo pervesti, bet tiesiai į parduotuvės sąskaitą, iš kurios tėvai gali pasiimti maisto produktų. Tėvui į rankas buvo atiduota vos… 20 litų.

„O kur dar 300 litų?“ – nerimauja vyras.

Anot jo, visada gaudavęs pinigus į rankas, o šiemet staiga seniūnija kažką pakeitė.

Jis tikina kalbėjęsis telefonu su seniūnijos socialinio dabo organizatore, bet iš jos paaiškinimo tiesiog nieko nesupratęs.
Jis vardija, kad reikia vaikus į mokyklą leisti, sąsiuvinių ir rašiklių pirkti, po 20 litų kas mėnesį už butą daugiabutyje, už elektrą sumokėti. „Kaip gyventi?“ – klausia galų gale.

Vyras neslepia, kad neretai iš mamos skolintis tenka. Bet mama serga, jai vaistai nepigiai atsieina, tad nuolat remti sūnaus šeimos neišgali.

Tikina esąs nagingas ir nebijantis darbo

Aiškėja, kad jauna šeima gyvena mamos bute. Moteris išsiaiškino, kad tų 20-ties litų už buto eksploataciją mokėti jai nereikėtų, jeigu bent viena iš dar dviejų name registruotų, bet negyvenančių šeimų išsiregistruotų – tuomet namas būtų nebe daugiabutis. O kadangi niekas neišsiregistruoja, jai siūloma kreiptis į teismą ir prašyti, kad šis priimtų tokią nutartį. Tačiau ir tam reikėtų pinigų, kurių moteris neturi.

Šiek tiek į vatą žodžius įvynioję, domimės, galgi Virginijus išgėrinėja, todėl jam pašalpų į rankas nebeduoda?

„Aš?.. Na, kartais būna, kai kaimynai už darbą atsilygina, bet mano žmona nė į burną neima“, – dievažijasi vyras.

Jis tikina esąs nagingas, turįs visus staliaus įrankius, todėl einantis ir butus remontuoti – darbo nebijąs.

Virginijus žino, jog už socialinę pašalpą privalo atidirbti nustatytą valandų skaičių. Bet tą padaryti sunku, mat gyvena vos pusantro kilometro nuo Šilutės, o priklauso tas kaimas Kintų seniūnijai. Iki šios seniūnijos centro visas 16 kilometrų atstumas susidaro.

„Norėčiau atidirbti Šilutėje, pernai viešuosius darbus čia ir dirbau, bet visuomenei naudingų darbų Šilutėje dirbti neleidžia. Nebent prisiregistruočiau mieste“, – kalba Virginijus.

„Bet kas tau priregistruos?..“ – į sūnaus pasakojimą apie vargą įsiterpia jo mama.

Seniūnija žino kaip veltėdį ir tinginį

Išklausę bėdžių pasakojimą, renkame Kintų seniūnijos telefono numerį. Išgirstame visai priešingą pasakojimą. Tokį, kurį išklausius tampa aišku, kad tikrojo Virginijaus vardo ir gyvenamosios vietos nerašysime tik dėl jo mamos ir vaikų ramybės.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis ir socialinio darbo organizatorė Jadvyga Makarienė Virginijaus šeimą pažįsta labai gerai. Taip gerai, kad jau ir į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašė. Dėl dviejų priežasčių – tėvelio netinkamo gyvenimo būdo ir mamos nesugebėjimo tvarkytis, kitaip tariant, socialinių įgūdžių stokos.

„Kiek kartų šeimą lankėme, tiek šaldytuvą tuščią randame. Vaikų gaila, jie juk negali būti nevalgę. Šeimos galva – dažnai išgeriantis, veltėdis ir tinginys“, – kalba J.Makarienė.

„Alkoholikas ir dar mėgėjas girtis“, – tiesiai šviesiai rėžia ir seniūnas.

Pasirodo, Virginijus pats nuskriaudė saviškius, kai be svarbios priežasties atsisakė atlikti visuomenei naudingų darbų. Todėl nebegavo socialinės pašalpos, o jo vaikams, kad iš bado nenumirtų, skirta vadinamoji socialinės pašalpos nepiniginė forma – 700 litų, pervedami tiesiai parduotuvei už maisto produktus.

Tampa visai aišku, kodėl tokia paramos forma netenkina ir Virginijaus, ir daugelio kitų veltėdžiaujančių tautiečių – todėl, kad už šiuos pinigus alkoholis ir rūkalai neparduodami.

Beje, jei Virginijus į Kintus būtų nuvežęs raštą, jog visuomenei naudingus darbus atliko Šilutės seniūnijoje, pašalpą irgi būtų gavęs. Bet tokios pažymos jis, žinoma, nenuvežė, nes ir Šilutėje nedirbo.

„Jis ir pernai piktnaudžiavo, nedirbo, nors tie darbeliai, kuriuos skiriame, tokie lengvi: pakeles tvarkyti, šaligatvius, vietas prie šiukšlių konteinerių pavalyti“, – kalba A.Kližentis.

Ši šeima laikosi, anot seniūno, tik Virginijaus mamos rūpesčio ir paramos dėka, jei ne ji, nežinia, kaip viskas jau seniai Virginijaus namuose būtų pasisukę: ji ir vaikams drabužėlius veža, ir už sūnų seniūnijon derėtis važiuoja.

Anot seniūno, jei Virginijus vasarį dirbs nustatytas 32 valandas (8 dienas po 4 valandas) visuomenei naudingų darbų, socialinės pašalpos mokėjimas jo šeimai bus atnaujintas. Bet jei jis sumanys veltėdžiauti, vėl turės tų pačių nemalonumų.

Pašalpas skaičiuoja ne seniūnai

Virginijus, žinoma, ne vienas vengiantis prievolės atidirbti už gaunamas pašalpas. Pasak seniūno, kone visi už jas dirbantys žmonės įsitikinę, kad jie dirba… už dyką, t.y., yra valstybės išnaudojami.

Daugelis šių žmonių pašalpas norėtų gauti nė piršto nepajudinę. Jiems nė motais, kad juos dirbančius mato ir darbdaviai, ir tuos, kurie pareigą atlieka sąžiningai, neretai pakviečia dirbti. „Visuomenei naudingi darbai yra galimybė ir gauti nuolatinį darbą, ir mes neretai netenkame pačių geriausių darbininkų“, – sako seniūnas.

Beje, ne seniūnas ir ne socialinio darbo organizatorės sprendžia, kiek kuriam piliečiui mokėti pašalpų. Šį darbą pagal įdiegtas programas atlieka kompiuteriai. Į kompiuterį suvedus visas šeimos pajamas, jis pateikia sumą, kuri priklauso šeimai kaip parama. „Mes neturime jokių galimybių patikusiam ar nepatinkančiam piliečiui skirti didesnę ar mažesnę pašalpą“, – patikina A.Kližentis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.