Lietuvos savivaldybės turi 13,2 mln. Eur socialiniams būstams, bet eilėje laukia 10,5 tūkst. šeimų. Atitinkamai Šilutės rajone yra 114 000 Eur nepanaudotų lėšų (už parduotus Savivaldybės būstus), kai eilėje būstui gauti laukia 171 asmuo ar šeima. Tokius palyginimus lapkritį buvo paskelbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Žvelgiant į šiuos skaičius natūraliai kyla klausimas, kodėl Savivaldybė, turėdama neišnaudotų lėšų, neperka socialinių būstų, kai eilėje laukia tiek žmonių? Atsakymų „Šilutės naujienos“ ieškojo pas Savivaldybės specialistus, administracijos direktorių.
Paaiškėjo, kad Savivaldybė mielai nupirktų butų ir būtų pasiryžusi mokėti daugiau nei 500 Eur už 1 kv. m, jeigu tik kas pasiūlytų. Didžiausia problema ta, kad mūsų mieste jaučiamas didžiulis parduodamų butų stygius, o jų kainos per pastaruosius keletą metų stipriai šoktelėjo į viršų.
Daugiau kaip 500 Eur už 1 kv. m
Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus specialistė Aušra Stakvilevičienė pasakojo, kad 2016 metais iš ES fondų Šilutei buvo skirta beveik 800 000 Eur socialiniams būstams pirkti. Perkant butą Savivaldybė turi dengti 15 proc. sumos.
Per 3 metus buvo nupirkta 14 butų (penkioliktam užsakytas turto vertinimas) iš 38, numatytų pagal projektą. Savivaldybė yra panaudojusi 319 000 Eur lėšų, taigi liko 478 000 Eur. ES finansuojamas projektas socialiniams būstams pirkti turėjo pasibaigti šiemet rugsėjį, kadangi Šilutėje nėra butų pasiūlos, buvo pratęstas dar metams.
Savivaldybė nuolat deda skelbimus į laikraščius, kad perka socialinius butus, tačiau būna mėnesių, kai nesulaukia nė vieno pasiūlymo. A. Stakvilevičienė ir pati žiūri laikraščių ir portalų skelbimų puslapius, ieškodama parduodamų butų, tačiau dažnai paieškos būna bevaisės.
2016 metais, perkant socialinį būstą, buvo numatyta daugiausiai sumokėti 350 Eur už 1 kv. m. Dabar tos ribos nebėra ir Savivaldybė sumokėtų daugiau nei 500 Eur už 1 kv. m. Pavyzdžiui už tvarkingą 2 kambarių, 65,39 kv. m butą Savivaldybė sumokėtų 32 000 Eur. Savivaldybė taip pat apmoka nekilnojamojo turto vertintojo, notaro išlaidas. Pinigai į pardavėjo sąskaitą pervedami per dvi savaites.
Svarbu, kad parduodamas butas būtų tvarkingas, su centralizuotu šildymu, taip pat neturėtų paskolos renovacijai.
Perka tik tvarkingus butus
Nuo 2016 metų po vieną socialinį butą nupirkta Traksėdžiuose ir Macikuose, o visi kiti Šilutės mieste – Jaunimo, Melioratorių alėjose, Cintjoniškių, Miško, kitose gatvėse.
Anksčiau Savivaldybė butus pirko ir kaimuose, su krosnimis, bet vėliau jų atsisakė, nes stovintys eilėje žmonės nenori gyventi kaime. „Turime atsižvelgti į jų norus ir butus šiuo metu perkame tik mieste“, – sakė A. Stakvilevičienė.
Kita priežastis, kodėl butai perkama tik mieste yra ta, kad žmonės nesaugo turto, dažnai sugadina šildymo krosnis, o remontuoti tenka Savivaldybei, tai irgi papildomos išlaidos.
A. Stakvilevičienė primena, kad parduodamas butas turi būti tvarkingas, nesupelijęs, neišklaipytomis grindimis. Kartais bute remontas gali būti nedarytas ir 20 metų, bet jei jis prižiūrėtas, atrodo tvarkingas, Savivaldybė jį perka.
„Bet kai nuvažiuojame ir matome, kad tapetai vyniojasi nuo viršaus į apačią, durys supuvę, tokių neperkame. Butas turi būti toks, kad žmogus galėtų ateiti ir iškart gyventi“, – primena specialistė.
Už paliekamus baldus Savivaldybė papildomai nemoka, tačiau bute turi likti lempos, jungtukai, kriauklės. Iš ES projekto lėšų naujakuriams nuperkama ir viryklė.
Savivaldybės fonde – 261 būstas
Savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausioji specialistė Nijolė Grigonienė išskiria dvi skirtingas kategorijas – Savivaldybės ir socialinius būstus. Iš viso Savivaldybės būsto fonde, yra 261 būstas – 130 socialinių ir 131 savivaldybės.
Socialiniuose būstuose gyvena tik mažas pajamas, kurios negali viršyti nustatytų vyriausybės dydžių, gaunančios šeimos. Savivaldybės būstuose gyvena žmonės, mokantys didesnį nei rinkos kaina nuomos mokestį.
N. Grigonienė priminė, kad socialiniai būstai Šilutėje perkami iš ES lėšų, vykdant projektą. Savivaldybė įneša 15 proc. buto vertės. Perkant butą, Savivaldybės indėliui padengti, naudojami pinigai už parduotą Savivaldybės būstą, t. y., tie sukaupti 140 000 Eur.
„Šiuos pinigus kaupiame, laikome Savivaldybės indėliui perkant butus. Žinoma, už šią sumą galėtume nupirkti keletą butų, bet tuomet negalėtume prisidėti prie projekto. Už 140 000 Eur išeitų maksimaliai trys arba geresnės kokybės du butai. Šilutėje labai išaugusios kainos“, – sakė specialistė.
Už sukauptas lėšas Savivaldybė turi socialinius būstus suremontuoti, juos prižiūrėti, keisti langus, apmokėti kai kurių renovacijos išlaidas. Nuomininkams nereikia mokėti, viską apmoka Savivaldybė. „Būna nenumatytų atvejų, pavyzdžiui, prakiūra vamzdynai, gyvatukai. Bėgam, gelbėjam, kad neužpiltų kaimynų“, – pasakojo N. Grigonienė.
Nemokančius mokesčių paduoda į teismą
Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 171 žmogus. Eilė juda lėtai, per metus atsilaisvina tik vienas kitas butas. Socialiniuose būstuose apsigyvena ir gausios šeimos, ir našlaičiai.
Turto poskyrio specialistė antrina kolegei A. Stakvilevičienei, kad niekas nenori gyventi kaime. Visgi ji randa svarių argumentų tai pateisinti. Socialinių būstų nuomininkai – mažas pajamas gaunantys žmonės ar šeimos. Dažnai jie neturi automobilių, todėl kyla problemų norint nuvažiuoti į mokyklas, darbus, pas gydytojus. Didesnis atstumas yra ir papildomos išlaidos, nes mieste visur galima nueiti pėsčiomis. O mokesčius juk reikia mokėti vienodus tiek mieste, tiek kaime.
Anot N. Grigonienės, vieni žmonės yra tvarkingi, atsakingai moka mokesčius, butą prižiūri lyg savo. Bet yra ir tokių, kurie, gerai žinodami įstatymus (tarkim, augina vaikus), piktybiškai nemoka mokesčių.
Neatsakingus gyventojus Savivaldybė turi teisę iškeldinti. Pradžiai jie kelis kartus įspėjami, jei tai nepadeda, paduodami į teismą dėl skolos išieškojimo arba iškeldinimo.
Turto poskyrio vedėja Zita Tautvydienė priminė, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos sustiprinta kontrolė dėl būstų naudojimo ir jų priežiūros. Jeigu asmuo 3 mėnesius nemoka komunalinių mokesčių, Savivaldybė jį gali paduoti į teismą. „Ir anksčiau tą darydavome, bet dabar tai įteisinta teisės aktais“, – sakė vedėja.
Taip pat nuo rugsėjo mėnesio dėl socialinio būsto nuomos gali kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, padidinta 20 proc.
Didžiausia problema – butų stygius
Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sakė, kad Šilutės savivaldybė, lyginant su kitomis, socialinių būstų pirkimo programą įgyvendina neblogai.
Kaip ir anksčiau kalbintos specialistės, jis įvardina, kad didžiausia problema ta, jog Šilutėje nėra parduodamų butų pasiūlos. Kitų butų Savivaldybė atsisako dėl kokybės, dėl to, kad jie be centralizuoto šildymo ar su paskola renovacijai.
Redakcijai ne kartą teko girdėti kalbas, kad Savivaldybė galėtų pastatyti namą, skirtą vien tik socialiniams būstams. Administracijos direktorius tokius pasvarstymus paneigia. Anot jo, Savivaldybė tokioms statyboms turėtų skirti apie 1,5 ml. eurų. „Nebent galėtų privatus verslas statyti namą, o Savivaldybė galėtų iš jo nupirkti būstus“, – mano V. Pozingis.
Priminsime, kad iki 2016 metų Savivaldybė pinigų socialiniams būstams pirkti gaudavo iš valstybės. Nupirkdavo apie tris butus per metus.