Kasmet sąskrydį surengiantys viso rajono socialiniai darbuotojai šiemet paskutinį birželio penktadienį rinkosi jau į penktąjį tokį renginį. Šiemetinį renginį organizavo visos rajono socialinio darbo organizatorės, su naumiestiške Alma Pupšiene priešakyje, nugalėtojų laurus nuskynusios pernykščiame sąskrydyje. Jų komanda visus kolegas pakvietė ant savojo Vanagių piliakalnio ir įleido tik pro simbolinius vartus – tarsi į žemaičių trobą. Tai todėl, kad ir šiemetinės sueigos tema „Socialinių darbuotojų žemaitiški monai“ pasirinkta neatsitiktinai – skirta Žemaitijos metams paminėti.
Į šiemetinį sąskrydį suvažiavo penkios komandos: Šilutės senelių globos namų, Saugų vaikų globos namų, atskiras komandas subūrė seniūnijų socialinio darbo organizatorės, Šilutės socialinių paslaugų centras, Socialinės paramos skyrus ir svečių jungtinės pajėgos. Visos komandos buvo parengusios prisistatymus, pasirūpinusios išskirtiniais aprangos akcentais.
Susirinkusiuosius sveikinusi renginio šeimininkė A. Pupšienė pašmaikštavo, kad šis jau penktus metus vykstantis renginys akivaizdžiai pretenduoja į rajono strateginių renginių formatą. Vadinasi galėtų pretenduoti ir į specialų jam skiriamą finansavimą. O jei ir to negalima, A. Pupšienė pasvarstė, kad gal bent jau rajono vadovai socialinėms darbuotojoms atlyginimus galėtų pakelti.
Renginio vedėja Sonata Vilčiauskienė sąskrydžio pradžią paskelbė kartu su dukra Vygaile atlikusios žemaitišką dainą. Žemaitiškais monais improvizuoti klausimai teko ir Savivaldybės vadovams, kaip ir kasmet, organizuotai atvykusiems pagerbti gausaus socialinių darbuotojų būrio. Meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sveikino šio nelengvo baro darbuotojus ir linkėjo geros nuotaikos. Jie ir šiemet renginio dalyviams atgabeno tradicinę dovaną – saldžiųjų arbūzų. O mero pavaduotojui Sigitui Šepučiui šis renginys ir pačiam tapo švente – jis, kaip ir kasmet šio sąskrydžio metu, priiminėjo sveikinimus gimtadienio – šiemet jau jubiliejinio – proga. Tik atsakinėti į išradingus S. Vilčiauskienės klausimus sekėsi ne visiems Savivaldybės vadovams. Tam reikėjo turėti daug ir istorijos, ir krašto paveldo žinių.
Žemaitijos istoriją ir paveldą, krašto įžymybes reikėjo žinoti ir tiems, kas dalyvavo protų mūšyje, žemaitiškomis peštynėmis pavadintame. Komandos rungėsi ir gamindamos žemaitiškus patrovus (patiekalus), ir juos kaštavodamos (ragaudamos) prie bendro stalo.
Pabaigoje paaiškėjo, kad geriausiai pasirodė ir nugalėtojais šįmet tapo Saugų vaikų globos namų kolektyvas. Tad saugiškiams perduota ir prievolė organizuoti kitų metų sąskrydį.