Socialinių pašalpų gavėjams – šūsnis naujovių

pasalpos dirbaNuo liepos 1 dienos lengviau atsikvėps mokyklinio amžiaus vaikus auginančios ir nemokamą maitinimą jiems gaunančios šeimos, dalis valstybei už gaunamas pašalpas atidirbti turėjusių neįgaliųjų, tačiau dar griežčiau bus kontroliuojami tie, kas turi pajamų, bet siekia gauti ir socialines pašalpas.

Tokius Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus parengtus sprendimus, aktualius visoms minėtoms žmonių grupėms, birželio 30 dienos posėdyje patvirtino rajono savivaldybės Taryba.

Prieš pensiją pašalpos nebemažės

Naujai patvirtinta Piniginės socialinės paramos teikimo tvarka rajone aktuali kelioms valstybės paramą gaunančių žmonių grupėms.

Pirmiausia palengvinimas numatytas tiems daugiabučių gyventojams, kurie nesutiko su jų namo modernizavimu ir dėl to jų namas nebuvo pradėtas atnaujinti. Iki šiol tokiems modernizacijos trukdytojams pašalpos buvo „nubraukiamos“ visam likusiam laikui. Nuo šiol kompensacijos būsto šildymui pirmus metus jiems bus mažinamos 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono neskiriamos 3 metus.

Palengvinimas numatytas ir priešpensinio amžiaus žmonėms: tiems, kam iki pensijos liko 5 metai, socialinė pašalpa nebebus mažinama. Iki šiol, jei priešpensinio amžiaus žmogus per metus nesusirasdavo darbo, parama mažėdavo 20 proc., tolesniais metais – po 10 proc., kol sumenkdavo perpus.

Socialinė pašalpa jiems nebus mažinama, nes šie asmenys yra priskiriami labiau pažeidžiamai socialinei grupei, dėl ribotų gebėjimų negali integruotis į darbinę veiklą (darbo rinkoje nėra priešpensinio amžiaus darbuotojų poreikio) ir užsidirbti pajamų pragyvenimui, taip pat prastesnė fizinė sveikata neleidžia jiems aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Dirbti už pašalpas turės ne tik bedarbiai

Pakeista ir Gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.

Iki šiol dirbti visuomenei naudingus darbus už gaunanas socialines pašalpas privalėjo tik bedarbiai, o puse ar 0,25 etato dirbantys asmenys ar patentus įsigiję gyventojai, gaunantys socialines pašalpas, nebuvo prašomi dirbti visuomenės labui.
Dabar įstatymas leidžia ir šiuos žmones pasitelkti visuomenei naudingai veiklai. Todėl jiems teks atidirbti po pusę to laiko, kurį už pašalpas dirba bedarbiai: pastarieji dirbti privalo 32 valandas per mėnesį, dirbantieji ne visą darbo dieną ir norintys gauti pašalpas turės atidirbti po 16 valandų per mėnesį.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, jog tokios naujovės tikslas – kad pašalpos pasiektų tik tuos, kam tikrai labiausiai jų reikia. Mat žinoma nemažai atvejų, kai neva puse ar 0,25 etato dirbantys žmonės (taksistai, smulkieji prekeiviai, kitokių paslaugų teikėjai ir kiti) išties dirba po visą darbo dieną ir gauna didesnį, nei nurodo, atlyginimą, bet vis tiek prašo pašalpų.

Neabejojama, jog dabar, kai už pašalpas jiems teks atidirbti, dalis tokių pašalpų gavėjų atkris.

Visuomenei naudingos veiklos nereikės atlikti tiems žmonėms, kurie gauna mažesnę nei 30 eurų socialinę pašalpą.
Nuo visuomenei naudingų darbų atleidžiami ir tie, kas slaugo ir prižiūri neįgalius žmones: ne tik savo šeimos narius, bet ir kaimynus ar pažįstamus. Toks dviejų žmonių raštiškas susitarimas dėl priežiūros turės būti patvirtintas ne tik jų pačių, bet ir socialinio darbuotojo arba vietovės seniūno parašais.

Tikimasi, kad tokia tvarka skatins bendruomeniškumo jausmą, pagalbą vienų kitiems.

Nuo visuomenei naudingų darbų taip pat atleidžiami ir visi neįgalieji – nebebus kreipiamas dėmesys į jų darbingumo laipsnį. Iki šiol mažiau nei 50 proc. darbingumo praradę žmonės už pašalpas privalėjo atidirbti.

Yra ir daugiau išimčių, kuriais atvejais nebereikės atikti visuomenei naudingos veiklos.

Pinigai pervedami iki 25-os mėnesio dienos

Socialiniai darbuotojai neabejoja, jog įsigaliojus naujajai tvarkai pašalpų gavėjų vėl gerokai sumažės.    

Tiesa, jų sparčiais tempais mažėjo jau kelerius pastaruosius metus. Štai prieš kelerius metus suburtos seniūnijų piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos kartą per mėnesį rinkdavosi į posėdžius, kuriuose aptardavo, kam iš tiesų reikalinga valstybės parama, o kam ją vertėtų nutraukti. Dabar tokioms komisijoms darbo tiek sumažėjo, kad jos renkasi kartą per ketvirtį arba pagal poreikį.

Štai 2014 metais šios komisijos svarstė 527 rajono šeimų, prašiusių valstybės paramos, situacijas, 148 šeimoms tokia parama buvo nutraukta. Pernai svarstyta tik 297 šeimų materialinė padėtis, paramos neteko 83 iš jų. O šiemet per pusmetį svarstyta dar mažiau – tik 73 šeimos, paramos nebegaus 14 jos prašiusiųjų.

Visiems socialinių pašalpų gavėjams teks priprasti, kad pakeisti pašalpų mokėjimo terminai – 10-ąją mėnesio dieną ne visi gaus pašalpas. Valstybės skiriami pinigai bus mokami nuo 10 iki 25 kiekvieno mėnesio dienos. Lėšų pervedimai visiems gavėjams užtrunka kelias dienas, tad neverta pradėti „kelti bangas“ (o tokių nekantrių gavėjų būna nemažai), kol neateis 25-oji mėnesio diena.

Apie tai, kaip keičiasi piniginė parama moksleiviams ir nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, skaitykite kitame „Šilutės naujienų“ numeryje.