Šilutiškius sportinių šokių mokantys treneriai Lina DIKTANAITĖ ir Donatas BLUSIS, praėjusią savaitę tapo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių kavalieriais.
Valstybės atkūrimo dienos proga valstybinius apdovanojimus jiems įteikė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionai, sportinių šokių klubo „Žuvėdra“ šokėjai, prieš dvejus metus Šilutėje įkurto sportinių šokių klubo „Kubana“ vadovai Lina ir Donatas ir šiemet gruodį su „Žuvėdros“ komanda triumfavo Vilniuje vykusiose Lotynų Amerikos šokių ansamblių planetos pirmenybėse.
„Šilutės naujienoms“ šokėjai papasakojo ne tik apie dieną, kai blondinės tampa juodaplaukėmis, apie užkulisines suknelių intrigas, juodą darbą ir geležinę discipliną, bet ir apie gyvenimą šokio ritmu.
„Žuvėdrą“ paliko beveik pusė šokėjų
Populiarūs televizijos šokių projektai rodo, kad šokti gali visi: raumenimis apaugęs kultūristas, aktorius, dainininkas ar net „buratinu“ vadinamas verslininkas. Pasak 13 metų šokančių Linos ir Donato, šokti gali išmokti visi, bet norint tai daryti profesionaliai, treniruotis reikia nuo mažens.
Panevėžietė L.Diktanaitė ir kaunietis D.Blusis pradėjo šokti vaikystėje, o pasirinkdami tolesnį gyvenimo kelią įstojo į Klaipėdos universiteto sportinių šokių specialybę. Kadangi tais metais susirinko labai daug gerų šokėjų, pirmą kartą buvo suburta antroji „Žuvėdros“ komanda, į kurią jie pakliuvo, o vėliau meistriškumu parodė, kad verti šokti ir pirmojoje.
2 pasaulio, 1 Europos aukso medaliai, 2 pasaulio, 3 Europos sidabro ir vienas bronzos medalis – tokia apdovanojimų kolekcija gali didžiuotis Lina ir Donatas, susumavę pergales čempionatuose. Tačiau paskutiniai čempionų laurai buvo vieni reikšmingiausių, nes skirti išeinantiems šokėjams. Po šio čempionato beveik pusė šokėjų iš kolektyvo pasitraukė dėl amžiaus, darbų ar šeimos.
Laisvas vietas geriausiame Lietuvos ir viename tituluočiausių pasaulio šokių kolektyvų užims pažangiausi antrosios „Žuvėdros“ komandos šokėjai.
Darbas Šilutėje buvo viena priežasčių, kodėl kolektyvą paliko ir Lina bei Donatas. Tačiau kol kas su komanda jie dar visiškai neatsisveikino, nes laukia koncertai su „Žuvėdra“ visoje Lietuvoje. Po užgriuvusio žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio į šokių klubo koncertus bilietai buvo išgraibstyti.
Ką davė šokiai?
L.Diktanaitė vardija viską, ką dabar turi: išsilavinimą, įvertinimus, keliones, darbą ir vienas kitą, nes pora susipažino šokdami. Tačiau Lina ir Donatas vienoje poroje nešoka. Vaikinas pastebi, kad šokant sunku suderinti draugystę.
„Kai draugauji ir dar šoki kartu, sakai viską, kas blogai, nieko nenutyli savam žmogui. Geriau kiekvienas repeticijose su savo partneriu pasipyksta“, – šokėjų santykių sunkumus atskleidė šokėjai.
Panevėžietė ir kaunietis niekada negalvojo, kad atsidurs Šilutėje. Baigdami studijas svarstė, ką reikia daryti dėl darbo. Supratę, kad Klaipėdoje įsitvirtinti bus sudėtinga dėl didžiulės konkurencijos, nutarė pabandyti aplink uostamiestį.
Iš pradžių treneriai nuomojosi salę viename Šilutės sporto klube, bet po metų salė pasidarė per maža. Dabar „Kubanos“ šokėjai treniruojasi Pamario pagrindinėje mokykloje.
„Mokyti sunkiau, nei mokytis“, – svarsto Donatas. Pačiam reikia būti geram šokėjui, kad galėtum parodyti, išmokyti pagrindinius žingsnius labai aiškiai, nes jie – visa ko pagrindas.
Šilutiškiai vaikai neseniai padėjo D.Blusiui gauti aukščiausią magistro darbo įvertinimą, nes jie šoko jo režisuotame koncerte. Baigiamasis Klaipėdos universiteto sportinių šokių katedros šokėjų darbas – suruošti koncertą dėstytojams. Donatas kartu su grupės drauge sukūrė miuziklą „Liūtas karalius“, kuriame šoko ir šilutiškiai.
Į kovą – kaip kariai
„Diena, išmesta iš gyvenimo“, – taip Lina apibūdina pasaulio čempionato jaudulį. Ypač šokant Lietuvoje šokėjai jaučia didžiulę atsakomybę. Merginos prieš pasirodymus tepasi savaiminio įdegio kremais, eina į soliariumus, o renginio dieną dar tepasi specialiu kremu. Ryškus makiažas atrodo kaip teatrinis. Blondinės plaukus išsipurškia specialiu juodu laku ir vienai dienai „pajuoduoja“, kad visos būtų vienodos.
Šiemet per pasaulio čempionatą Vilniaus „Siemens“ arena buvo sausakimša, o žmonės plojo ir šaukė taip garsiai, kad pradžioje nesigirdėjo net muzikos. „Šokome iš nuojautos. Laiko intervalą tiesiog jauti kūne“, – įspūdžiais dalijosi šokėjai.
Kritinės vietos, nors ir pačios gražiausios žiūrovo akiai, labai sudėtingos ir pavojingos. Sukiniai ir vadinamasis „pistoletas“, kai visos poros sueina į liniją ir merginos persiverčia, didelis greitis, pavojinga susiliesti, atsitrenkti, nes tuomet išbyrės visa linija.
„Kiti sudėtingus elementus daro krūvoje, kad nematytų nei teisėjai, nei žiūrovai, o „Žuvėdroje“ viskas matosi kaip ant delno. Net jei sunku, turi atrodyti, kad viskas lengva. Krepšinyje, futbole gali kažkiek atsipalaiduoti, nereikia laikyti ištempus savo kūno. Jei blogai sekasi, ne tavo diena – pakeičia kitas sportininkas. Šokiuose to nėra“, – pasakoja Donatas.
Jei trauma ištiktų kokį šokėją, jo beveik neįmanoma pakeisti. „Komandoje kiekvienas žino savo vietą, kur turi judėti, kokia trajektorija. Iš šalies atėjęs šokėjas, kad ir koks būtų geras, negalės sušokti. Net jei turi patirties ir esi šokęs, mažiausiai reikia mėnesio įsilieti į komandą. Plius – susišokimas poroje. Vienai partnerei reikia, kad stipriau per sukinius pasuktum, kitai nereikia, nes išmeti ją iš balanso…“, – ypatumus atskleidžia šokėjas.
„Ciku caku, ciku caku – „Žuvėdra“ – ir rėkimas. Toks „Žuvėdros“ šokėjų ritualas prieš išeinant į sceną. „Suklykiam, pasikraunam ir kaip kariai einam kovoti“, – užkulisius atskleidė Lina.
Darbas atneša pergales
Didžiausios intrigos šokėjų pasaulyje – dėl suknelių. Paskutinės „Žuvėdros“ suknelės buvo specialiai pasiūtos čempionatui, nes vokiečiai nukopijavo modelį. Vadovė internete pamatė nuplagijuotas vokiečių sukneles, todėl pasiryžo siūti naujas.
Ant vienos rankų darbo suknelės buvo užklijuota 15 tūkst. Svarovskio kristalų akučių. Tokių vienodų suknelių reikia 8. Siuvėja sakė, kad tai pačios brangiausios suknelės per visą „Žuvėdros“ istoriją. 50 tūkst. litų paramą visos komandos drabužiams skyrė „Klaipėdos nafta“.
Būna, kad konkurentai nukopijuoja kompozicijos elementus, nes daugelis pripažįsta, kad visi lygiuojasi į čempionus. Nors kiti bando padaryti tą patį, bet ne visiems pavyksta.
Geležinė disciplina ir preciziškas lygiavimas – dar vieni pergalių ingredientai. Pernai dieną prieš čempionatą vienas šokėjas per repeticiją išsisuko koją. Ligoninėje ištinusią koją šaldė, leido vaistus, bet čempionate jis šoko, nes pamainos šokėjams nėra.
„Nėra kada skųstis. Jei gali atsistoti ir paeiti, vadinasi gali šokti. Tik nuoseklus darbas, judėjimas į priekį atneša pergales. Po treniruotės turi išsinešti daugiau negu atsinešei. Tai norime perduoti savo vaikams“, – kalbėjo treneriai.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”
Rašyti atsakymą