Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.
Širdies veikla itin priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas.
Mityba
Riebus gyvulinis maistas užkiša kraujagyslių sieneles, jos tampa storos ir gali suplyšti. Plyšius užtaiso krešuliai, po truputį užkemšantys kraujagyslę. Tokiu būdu vystosi širdies infarktas ar smegenų insultas. Todėl ypač svarbu vartoti mažiau gyvulinių riebalų, daugiau augalinio aliejaus, daržovių ir vaisių. Bet produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, tik jų turi būti vartojama saikingai.
Mažinti cholesterolio kiekį kraujyje padeda produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų. Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Jų turi riebiosios žuvys (silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis), daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus. Tuo tarpu mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai, alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.
Rūkymas
Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai – rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų.
Judėjimas
Mankštinimasis, judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba žymiai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Baigus treniruotę visų rodiklių reikšmės greičiau sugrįžta į įprastines.
PRIMENAME: 9 kardiologo įsakymai
1. Matuokis arterinį kraujo spaudimą.
2. Žinok, koks cukraus kiekis tavo kraujyje.
3. Tikrinkis cholesterolio kiekį kraujyje.
4. Reguliuok kūno svorį.
5. Taisyklingai maitinkis.
6. Nerūkyk.
7. Nepiktnaudžiauk alkoholiniais gėrimais.
8. Judėk.
9. Išmok įveikti stresą.
Deja, Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. Kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų. Nerimą kelia tai, kad šie skaičiai nuolat didėja.