Pateikiame spalio mėnesio skaitomiausių Šilutės viešosios bibliotekos knygų penketuką, o jame karaliauja šluote šluojama iš knygynų lentynų Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“. Antrojoje – B. Obamos ir B. Gateso rekomenduota knyga „Apšviestoji“, pasauliniu bestseleriu tapęs kvapą gniaužiantis autobiografinis pasakojimas apie pabėgimą iš atsiskyrėliškos radikalios mormonų šeimos. Tarptautinis bestseleris „Anyta“ trečiojoje vietoje, o ketvirtoje – jaudinantis vienos moters pasakojimas apie tikrosios „aš“ paieškas tarp dviejų pasaulių „Niekada nesustok“. Penktoje vietoje – žydų futurologo ir istorijos profesoriaus Juvalio Nojaus Harario „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.
1. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“
Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose.
Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?
Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.
2. Tara Westover „Apšviestoji“
Ką reiškia gyventi šeimoje, kurios vienintelis tikslas – pasiruošti artėjančiai pasaulio pabaigai? Kaip jaučiasi atsiskyrėliškoje bendruomenėje gyvenantis vaikas, neturėdamas galimybės susirasti draugų? Kaip veikia mąstymą išsilavinimo trūkumas, kai vienintelis žinių šaltinis yra tėvų pasakojimai? Galų gale, kiek reikia drąsos ir ryžto pasipriešinti tėvų valiai, savarankiškai mokytis, kad užpildytum 17 metų išsilavinimo spragą, ir ne tik baigti studijas, bet ir įgyti mokslų daktaro laipsnį?
Apie visa tai sužinosite iš pirmų lūpų, skaitydami sukrečiantį autobiografinį pasakojimą „Apšviestoji” moters, išdrįsusios ištrūkti iš uždaros radikalios mormonų šeimos, atgauti asmeninę laisvę ir siekti išsvajoto išsilavinimo.
Aidaho kalnuose, radikalių survivalistų mormonų šeimoje gimusi Tara Westover nelankė mokyklos kaip kiti jos amžiaus vaikai. Kiekviena jos ir jos šeimos narių diena buvo skirta ruoštis pasaulio pabaigai: kaupti maisto atsargas ir būti bet kurią akimirką pasirengusi palikti namus. Jokių apsilankymų pas gydytojus susirgus. Sveikata rūpinosi savamokslė žolininkė ir pribuvėja mama. Jokių žaidimų su draugais. Šeima buvo atsiribojusi ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo kitų mormonų šeimų. be to,
Tara ir neturėjo, kur kreiptis pagalbos, kai vienas iš jos brolių pradėjo smurtauti.
Stulbinantys jaunos moters memuarai yra kur kas daugiau nei nuostabą keliantis liudijimas apie kitokį gyvenimo būdą pasirinkusią šeimą. „Apšviestoji” – įkvepiantis pasakojimas apie savęs ir gyvenimo prasmės paieškas, apie užsispyrimą, ryžtą, drąsą ir tikėjimą savimi. Tai galimybė kiekvienam mūsų įvertinti pasirinkimo laisvę, kurią suteikia išsilavinimas.
„Keturi iš septynių mano tėvų vaikų neturi gimimo liudijimų. Mes neturime ligoninių kortelių, nes gimėm namie ir nesam matę nei gydytojo, nei slaugytojos. Mes neturim pažymių knygelių, nes niekada nebuvome įkėlę kojos į klasę. Kai sulauksiu devynerių, man bus išduotas pavėluotas gimimo liudijimas, bet šiuo metu, Aidaho ir federalinės valdžios duomenimis, aš neegzistuoju.” Tara Westover
Beje, knygą „Apšviestoji” kaip vieną geriausių perskaitytų 2018 metų knygų rekomenduoja JAV prezidentas Barackas Obama ir „Microsoft” įkūrėjas Billas Geitesas.
Tara Westover (g. 1986 m.) – Aidaho kalnuose gimusi autorė vaikystę praleido vos 234 gyventojų bendruomenėje, atsiskyrusioje mormonų survivalistų. Pirmąkart į mokslo įstaigą įžengė būdama septyniolikos. Iki tol vietoje mokyklos ji vasaromis padėdavo mamai rinkti vaistažoles, o žiemomis drauge su tėčiu rūšiuodavo metalo laužą. Vis dėlto iš savo brolio, sugebėjusio įstoti į koledžą, išgirdusi apie anapus atokių kalnų plytinį pasaulį, Tara pasiryžo pasipriešinti tėvų įtakai ir ištrūkti tam, kad įgytų taip trokštamą išsilavinimą.
Aukodama miegą ir skaitydama vieną knygą po kitos, Tara Westover išmoko pakankamai, kad galėtų įstoti į koledžą. 2008 m. ji baigė Birgamo Jango universitetą, kur jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus jai buvo paskirta Gateso stipendija Kembridže, čia 2009 m. pirmiausia įgijo filosofijos magistro, o 2014 m. ir istorijos mokslų daktaro laipsnį.
Pirmoji jos knyga „Apšviestoji” tapo tarptautiniu bestseleriu, kurio leidybinės teisės parduotos daugiau nei 54 šalyse, knyga netrukus bus išversta į 30 užsienio kalbų. Ryšiai su šeima iki šiol nutrūkę.
3. Sally Hepworth „Anyta“
Ar yra pasaulyje moteris, kuriai nors kartą nekilo mintis atsikratyti savo anytos?
Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti jos širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi besilaukiančių pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni.
Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu.
Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta.
Kas gi vis dėlto nutiko? Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? O gal kam nors jos mirtis buvo naudinga?
Daugiasluoksnis romanas apie šeimos santykius ir lemtingus pasirinkimus. Galima jį skaityti kaip painią detektyvinę istoriją, bet greičiau tai – psichologinė drama, atskleidžianti sudėtingus veikėjų charakterius ir veiksmų motyvus.
4. Christina Rickardsson „Niekada nesustok“
„Niekada nesustok“ – tikra istorija apie tapatybės paieškas.
Christiana Mara Coelho gimė Brazilijoje visiškame skurde. Pirmuosius septynerius metus gyveno miškų olose ir elgetavo San Paulo gatvėse. Turėjo mylinčią mamą, bet vieną dieną su mažuoju broliuku atsidūrė vaikų namuose.
Christina Rickardsson užaugo Švedijoje, ją su broliu įvaikinusioje šeimoje. Buvo apsupta įtėvių dėmesio, meilės ir rūpestingumo, tačiau kankinamai ilgėjosi to, ką prarado.
Ji visada jautė, kad turi prisitaikyti – prie gatvės įstatymų, vaikų namų taisyklių ir sprendimų, prie naujos aplinkos Švedijoje. Ji buvo dvilypė asmenybė – Christina iš Norlando ir Christiana iš Brazilijos. Ne visada būdavo lengva jas suvienyti. Ir kai vieną dieną jos pasaulis visiškai sugriuvo, Christina ryžosi stoti į akistatą su praeitimi – grįžti į Braziliją ieškoti biologinės motinos ir išsiaiškinti, kas gi iš tiesų ji yra.
Christina Rickardsson įkūrė fondą „Coelho Growth Foundation”, kuris siekia padėti skurde gyvenantiems vaikams.
5. Yuaval Noah Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“
Prieš 100 tūkstantmečių žeme vaikščiojo bent šešios žmonių rūšys, viena iš kurių šiandien vadinama Homo sapiens. Šios rūšies atstovai buvo gyvūnai, aplinką veikę ne daugiau nei gorilos, jonvabaliai ar medūzos.
Tačiau prieš 70 tūkstančių metų prasidėjo procesas, kurį šiandien vadiname kognityvine revoliucija. Atsitiktinė genų mutacija pakeitė Homo sapiens smegenų neuronų jungtis ir pavertė mus aplinką niokojančiais Žemės šeimininkais.
Kaip mūsų rūšiai pavyko užkariauti pasaulį? Kada ir kodėl atsirado religijos, valstybės ir pinigai? Kaip kūrėsi ir žlugo karalystės, miestai ir imperijos? Kaip mokslas ir kapitalizmas tapo dominuojančiomis religijomis? Ar žmonės atsispirs pagundai save tobulinti ir netaps kiborgais?
Knygoje „Sapiens“ nuosekliai, glaustai ir itin žaismingai pasakojama, kokią įtaką žmonijai padarė trys svarbios revoliucijos: minėtoji kognityvinė, prieš 12 000 metų kilusi žemės ūkio ir vos prieš 500 metų prasidėjusi mokslo revoliucija. Drąsios ir provokuojančios Y. N. Harari įžvalgos, grįstos giliomis biologijos, antropologijos, paleontol¬ogijos, istorijos ir ekonomikos mokslų žiniomis, radikaliai keičia daugelį nusistovėjusių sampratų apie pasaulį.