Apie degutiškės Daivos Balytaitės – Dlugoborskienės (g. 1973 m. Kaune) – tautodailininkės, nuo 2004 metų su šeima gyvenančios Degučiuose, kūrybos kryptį papasakojo Rūta Čiuželienė, Tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė. D. Dlugoborskienė nuo 2005-ųjų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, 2015 metais jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Daiva – Naiviojo meno atstovė, už šią kryptį ji šiemet Ukmergėje vykusioje kasmetinėje parodoje už natiurmortus tapo laureate ir buvo apdovanota diplomu. R. Čiuželienė pasidžiaugė, kad gali susirinkusiems parodyti kelis Daivos darbus ir palikti bibliotekoje apdovanojimą (darbų autorė susitikime nedalyvavo, nes turėjo būti darbe).
Naivusis menas – sąvoka, vartojama apibūdinti vaizduojamojo meno rūšiai, pasižyminčiai vaikišku paprastumu tiek raiškoje, tiek technikoje. Dažnai naivusis menas kuriamas autsaiderių, brutaliojo meno atstovų, t. y. menininkų, neturinčių formalaus meninio išsilavinimo ir ryšių su meno elitu. Naivus menas dažnai painiojamas su naivizmu ir primityvizmu, tačiau pastarosios sąvokos siejamos su profesionaliais menininkais, kuriančiais naiviu stiliumi, pvz., Poliu Gogenu, Michailu Larionovu, Poliu Klė, Sergejumi Zagrajevskiu.
Jau kuris laikas Degučių bibliotekoje eksponuojama degutiškės mokytojos Genovaitės Marksienės tapybos darbų paroda. Susitikimo metu, kukliai neišsidavusi apie savo pomėgį, vėliau ji džiugiai pasakojo, ką jai reiškia šis užsiėmimas: „Turiu daug laisvo laiko, o dar ir kovidas uždarė mus namuose, tad, atidėjusi rašymą į šoną, pabandžiau piešti. Man norisi tapyti, norisi kurti. Pirmasis paveikslas – natiurmortas išėjo truputį tamsokas, bet toks jau buvo užbaigtas“. Eidama nuo paveikslo prie paveikslo Genovaitė pasakojo, kad piešia tai, ką mato aplink – savo sodą, suolelį po obelimi, seną sodybą su klėtimi, mėnesieną. Ji džiaugėsi galėdama eksponuoti savo pirmuosius darbus bibliotekoje, o sužinojusi apie Naivųjį meną, tiesiog nušvito – ji neabejotinai gali laikyti save šios meno šakos atstove.
Jaukiai skambėjo šilutiškių literačių Aldonos Sapronaitienės, Vidos Tarozienės, keletą metų dirbusios Degučių mokykloje, ir šių eilučių autorės eilės. Irena Arlauskienė perskaitė keletą elegijų iš savo naujausios knygos „Rūgštynių sula“, pasidalijo mintimis apie tai, kad žmogus gali ne tik pamatyti mus supančios gamtos spalvas, bet ir išgirsti medžių, vėjo, bangų ošimo kalbą. O pabandyti užrašyti gimusias mintis taip pat gali kiekvienas.
Susitikimo viešnios padovanojo bibliotekai savo ir TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ išleistų knygų, o lankytojams – knygų skirtukų.
Rašyti atsakymą