Jauna mama Evelina žino, ką Kalėdoms pirks 4-metei dukrai. Tai – lėlė Maša, nes mergaitė yra didelė rusiško animacinio serialo „Maša ir lokys“ gerbėja.
„Dėl to serialo ji kraustosi iš proto, – šypsosi kaunietė, bet staiga veidu perbėga abejonė. – Dažnai girdžiu, kad mus supa daug rusiškos propagandos. Bet vyras sako, kad neieškočiau problemų, kur jų nėra. Vis dėlto neramu – gal reikėtų nerodyti to filmuko?“, – klausia Evelina.
Politologas dr. Nerijus Maliukevičius mano, kad tokį klausimą sau užduoti turėtų kiekvienas, žiūrintis rusiškus filmus, laidas, serialus.
Kaip atpažinti?
„Rusijos produkcija ypatinga tuo, kad viskas labai gražiai sukurta. Bet taip esame išlaikomi Kremliaus įtakos zonoje ne teritorijos, o kultūros prasme. Pavyzdžiui, rodoma laida apie namų remontą ir įterpiama žinutė apie sovietinę istoriją, sovietinę didybę.
Šnekant apie „Mašą ir lokį“ sunku prikibti, kol pamatome seriją, kur Maša, užsidėjusi NKVD pulkų kepurėlę, saugo savo ir meškos teritoriją.
Atrodo, juokinga, bet tai iliustruoja, kaip subtiliai siunčiami politiniai šablonai“, – atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto mokslininkas.
Dar pavojingesnė informacinė Kremliaus propaganda: ji įtraukia lyg agresyvi sekta. Kaip ją atpažinti ir nepasiduoti?
Išnaudoja silpnybes
„Kremliaus propagandos genialumas tame, kad yra išnaudojamos mūsų silpnybės. Opios socialinės temos, kurios Lietuvoje iš tiesų egzistuoja, iškraipomos iki absurdo.
Jei lietuviai susirūpino Labanoro girios kirtimu, įsikišusi Rusijos propaganda ima pasakoti apie neva NATO plečiamus poligonus ir dėl to kertamus miškus. Jei kalbame apie vaikų teises, propaganda ima platinti žinią apie atimamus ir gėjams atiduodamus vaikus. Pirmu atveju visuomenės pyktis nukreipiamas į NATO, antruoju – į Europos Sąjungą“, – pateikė pavyzdžių N.Maliukevičius.
Pasak informacinio karo eksperto, propaganda visada taikosi į mūsų jausmus, emocijas. Negana to, žmogaus jausmais bandoma manipuliuoti taip, kad jis atliktų tai, ko šiaip nedarytų. Pavyzdžiui, sėdėtų prie televizoriaus ir būtų abejingas. Arba atvirkščiai: kiltų nuo sofos ir eitų priešintis.
Nemaitinkime trolių!
Vienas pagrindinių kanalų, kaip Kremliaus propaganda pasiekia Lietuvos gyventojus, yra Feisbukas. Pastarajame uoliai darbuojasi vadinamieji troliai. Juos atpažinti nėra sunku.
„Trolis yra socialinių tinklų būtybė, kuri atakuoja, o kartais net persekioja. Trolis nebando užmegzti racionalios diskusijos, kuria sensaciją, dramą ar paprasčiausią informacinį triukšmą“, – apibūdino N.Maliukevičius.
Troliai dažniausiai slepia asmenybę – naudoja ne savo nuotrauką, o paveiksliuką. Jie kartoja žinutes, kurios jau daug kartų kartotos anksčiau. Politologas patarė su tokiais neprasidėti.
„Jei trolis puola, nemaitinkite jo savo jausmais ir komentarais. Jis minta ginčais, gyvena tavo emocijomis, nepasitenkinimu. Trolis nuleis tave iki savo lygio ir įveiks patirtimi“, – šypsojosi pašnekovas.
Įtikėjo ir neteko visko
Bene didžiausias pavojus kyla įsijungus Rusijos valstybinių televizijų kanalus. Čia žiūrovų smegenys užbombarduojamos propagandos žinutėmis. N.Maliukevičius įspėjo, kad tokių naujienų negalima vadinti alternatyvia informacija – tai paprasčiausias melas.
„Tokių kanalų kaip „Russia Today“ arba Rusijos valstybinių televizijos kanalų kartais net liežuvis nesiverčia vadinti žiniasklaidos priemonėmis. Kartais tiksliau juos vadinti informacinio karo priemonėmis. O Leontjevo ar Solovjovo vedamos laidos panašesnės į Orwello dviejų minučių pykčio seansus.
Ukrainiečiai suprato, į kokias pinkles pateko, kai pajuto skausmą savo kailiu. Donbaso gyventojai metų metus sėdėjo prie televizoriaus, tada paėmė ginklus ir išėjo imti valdžios. Jie neteko visko ką turėjo, nes įtikėjo Rusijos propaganda“, – apgailestavo N.Maliukevičius.
Kaip padėti artimiesiems?
Propaganda pasižymi tuo, jog žmogus taip įtiki melu, kad nebegali suvokti tikro pasaulio vaizdo.
„Siūlau įsivaizduoti žmones, patekusius į agresyvias totalitarines sektas. Jie izoliuojami ir bombarduojami tik viena neva teisinga informacija, jų įtikinti negali net artimieji. Tai yra savotiška ideologinė sekta ir ištraukti iš tos terpės žmones iš tikro sunku. Ypač tai veikia per socialinius tinklus, kur žmonės užmezga ryšius ir leidžia laiką be saiko.
Jeigu pajutote tokio įsitraukimo signalus, svarbu ištiesti ranką, šnekėti faktais, ieškoti argumentų, remtis logika. Ir jokiu būdu nereikia nurašyti tokio žmogaus, juo labiau – kaip nors pravardžiuoti“, – patarė N.Maliukevičius.