Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies miestuose ir miesteliuose skursta beveik 22 proc. gyventojų. Eurostat statistikos duomenimis, šie skaičiai dar didesni – skurstančiųjų Lietuvoje yra apie 30 proc.
Spalio viduryje minėjome tarptautinę kovos su skurdu dieną, šalyje vyko „Maisto banko“ akcija, kvietusi žmonės aukoti masito produktus varguoliams.
Ta proga domėjomės, kokia situacija yra Šilutės rajone: kiek žmonių gauna socialines pašalpas, kokios naujovės įvairių kompensacijų srityje.
„Statistika skelbia, kad kas penktas, ar net kas trečias Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Tačiau apklausų duomenys taip pat rodo, kad apie 25 proc. gyventojų slepia nelegalias pajamas“, – komentavo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
Anot jo, iš tikrųjų situacija nėra tokia, kokia pateikiama statistikoje.
Skurdo rizikos rodikliai
Skurdo rizikos lygis 2016 metais šalyje siekė 21,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Teigiama, kad 2016 metais apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 34,8 proc. gyventojų. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,3 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 4,2 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba 2016 metais buvo 282 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2015 metais, dėl gyventojų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7 procentinio punkto. Didėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.
Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 EUR ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Daug kas slepia pajamas
„Manau, kad tikrai nėra tokio didelio skurdo, kaip skelbia oficialūs duomenys, nes daug žmonių gauna nelegalias pajamas ir iš to gyvena“, – įsitikinęs A.Šimelionis.
Jis pasakojo, kad Lietuvoje apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto sudaro šešėlis. Kita apklausa rodo, kad 52 proc. žmonių Lietuvoje pateisina mokesčių slėpimą.
„Kai panagrinėji ir kitus skaičius, tada neatrodo, kad yra toks didelis skurdas“, – sako A.Šimelionis.
Jis pateikia pavyzdį, kad Šilutėje, kur jau yra daug prekybos centrų, statomi dar du nauji. Žmonės perka gausiai, gatvės užtvindytos automobilių. Kartais tenka išgirsti, kad sukčiai apvagia pensininkus – pasirodo, jie turi pritaupę tūkstančius eurų.
Anot A.Šimelionio, lietuviškas bruožas – dejuoti, kad viskas blogai, tačiau iš tikrųjų juk taip blogai nėra.
Pašalpų gavėjų mažėja
Tokių žmonių, kurie slepia savo pajamas, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai aptinka vis mažiau. Nuo 2015 metų piniginė socialinė parama yra teikiama iš savivaldybės biudžeto ir stipriai kontroliuojama, kam ją skirti.
Administracijos direktoriaus įsakymu kiekvienoje seniūnijoje yra sudarytos piniginės socialinės paramos komisijos.
Komisijos svarsto kiekvieno pašalpos gavėjo situaciją. Kaimuose žmonės dažniausiai žino, ar paramos prašytojas tikrai neturi pajamų, ar dirba nelegaliai, ar važinėja į užsienį, ar tikrai vienas gyvena – o gal su kažkuo gyvena ir turi daugiau pajamų, nei oficialiai nurodo.
Šilutės mieste socialinės darbuotojos paramos prašytojų nepažįsta, bet, jeigu joms kyla įtarimų, kad žmogus gali kažką slėpti, tada lankosi jo namuose ir surašo buities tyrimo aktą.
Įvedus šią kontrolės sistemą, per porą metų pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo beveik perpus.
Šių metų pradžioje socialines pašalpas gavo apie 1600 Šilutės rajono gyventojų. Iš viso paramą (taip pat ir įvairias kompensacijas) gavo 3600 gyventojų, paramą maisto produktais gavo beveik 4000 žmonių.
Anot A.Šimelionio, mažėjimo tendenciją lemia griežtesnė kontrolė, minimalios algos padidėjimas, emigracija.
Kita vertus, žinodami, kad gali būti patikrinti, dauguma žmonių nebeateina prašyti socialinės pašalpos. Kita dalis nenori už pašalpą atidirbti (gaunantys socialinę pašalpą turi 32 valandas per mėnesį atidirbti visuomenei naudingų darbų).
Padaugėjo kompensacijų už šildymą
Pastarosiomis dienomis į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių užsukdavo vis daugiau žmonių, nes pasikeitė kompensavimo už būsto šildymą tvarka – šias kompensacijas gali gauti daugiau žmonių.
Šių metų naujovė yra ta, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (asmeniui) dydžio.
Anksčiau šis skirtumas buvo 20 procentų.
Šiuo metu VRP yra 102 Eur. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos (asmens) gaunamų pajamų („į rankas“) per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
Padidėjo ir kompensacijos tiems gyventojams, kurie namus šildosi kitu kuru. Jie anksčiau gaudavo daugiausiai iki 300 EUR kompensacijos už 6 mėnesius, o dabar bus daugiau.
Anot A.Šimelionio, teirautis dėl kompensacijų gali kiekvienas, jos paskaičiuojamos ir už ankstesnius mėnesius.
Pasitikrinti, ar jums priklauso kompensacija už šildymą ar kitokia socialinė parama, galite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje spis.lt