Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys pasakoja, kad šalčiausiomis sausio dienomis pro Ventę patraukė ypač gausūs išskrendančių sparnuočių būriai. Tuomet į pietus suskubo tie, kurie, matyt, buvo nutarę peržiemoti netoli įprastinių savo perėjimo vietų.
Žemiau 20-ies laipsnių nukritusi oro temperatūra „privertė susimąstyti“ smilginius strazdus, kurių per kelias dienas gimtinę paliko keli tūkstančiai. Piečiau traukė būriai varnėnų ir suopių: Lietuvoje gyvenantys paprastieji, ir iš šiaurės pas mus žiemoti atskrendantys tūbuotieji.
Pasak V. Jusio, kol nebuvo sniego, plačiai po pamario laukus buvo išsisklaidę baltieji garniai, juolab, kad ir Kuršių marios iki to speiguotojo savaitgalio dar nebuvo užšalusios. Bet tą klaidą gamta ištaisė greit: jei šeštadienį, sausio 16-ąją vandenyje dar matėsi properšų, tai sekmadienį ledas marias jau buvo sukaustęs visiškai.
Bent keli šimtai – tiek ornitologai Ventėje matė apuokų. Dienomis ištisi šių pelėdinių paukščių būriai buvo nutūpę šio pusiasalio medžius – obelis ir gudobeles, o naktimis jie patraukė ieškoti šilumos.
Sausio 14-osios naktį ornitologams pavyko sužieduoti pusšimtį mažųjų apuokų, bet tai buvo tik maža praskridusiųjų dalis. Šie gražuoliai skrydžiui pakilo dar nė nesutemus ir jų skridimą buvo galima stebėti iki aušros. Tą naktį stoties darbuotojai sugavo ir sužiedavo šiek tiek virš pusšimčio mažųjų apuokų.
Pasak V. Jusio, tokia šių paukščių gausa čia stebėta tik prieš porą metų, kuomet ypač daug jų išskrido kovo 1-osios naktį.
