Šiemet neįgalių žmonių būsto pritaikymo programai rajono Savivaldybė turėjo apie 30 tūkstančių litų: 19 107,20 lito gauti iš valstybės biudžeto, dar 4 776,80 lito pridėta Savivaldybės lėšų.
Pavasarį būstų pritaikymo eilę sudariusi Savivaldybės komisija jau skina savo darbo vaisius – apžiūri, kaip už skirtus pinigus gyvenimas palengvintas kiekvienam neįgaliajam. Bet antradienį komisijos nariai, apvažiavę neįgaliųjų namus, liko gerokai nusivylę: statybininkai nuėjo lengviausiais keliais ir darbus atliko ne visai taip, kaip buvo numatyta.
Nors neįgalieji kantrūs ir džiaugiasi bent tuo, kas padaryta, komisijos nariai nutarė, kad statybininkus „kvies ant kilimėlio“ ir privers taisyti broką.
Vienas neįgalusis lauks kitų metų
Pavasarį prašymus palengvinti gyvenimo sąlygas pateikusių neįgaliųjų namus apvažiavusi komisija nustatė, kad gyvenimą galima būtų palengvinti keturiems judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems rajono žmonėms.
Tačiau dirbta ne visų namuose. Štai Jaunimo alėjoje gyvenantis Romualdas Drungilas numatytų darbų – balkono durų ir slenksčio remonto bei ranktūrių vonioje įrengimo – atsisakė. Vyrui pablogėjo sveikata ir paaiškėjo, kad numatytų pritaikymų jau nebeužteks. Romualdo namuose vietoje vonios dabar jau reikėtų įrengti dušą ir nupirkti mobilų kopėją vežimėliui vežti laiptais. Tiek darbų nebebuvo galima padaryti už tam skirtą 1713 litų sumą, tad šio vyro buto pritaikymas dar kartą bus svarstomas kitais metais.
Šilutiškiui – keltuvas
Melioratorių alėjoje gyvenantis Tomas Tvardovskis jau greit džiaugsis jam nupirktu mobiliuoju keltuvu, nes įrenginys jau parvežtas į Šilutę.
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Albina Šidlauskienė, tvarkanti neįgaliųjų būsto pritaikymo reikalus, sako, jog beliko tik sulaukti specialių diržų ir įrengti keltuvą. Tomo namų pritaikymui buvo numatyta ir panaudota 4080 litų suma.
Statybininkai atvežė per trumpą pandusą
Naujai įrengtu dušu jau džiaugiasi Laučiuose gyvenančių trijų žmonių šeima. Marytė ir Vladas Buožiai į neįgaliųjų vežimėlius buvo priversti atsisėsti prieš keletą metų, nes abiejų kojas pažeidė judėti nebeleidžiančios ligos.
Neįgalius tėvus dabar prižiūri kartu gyvenantis sūnus Tadas. Jis pasakoja, kad į Laučius šeima atsikėlė tik pernai iš Gardamo seniūnijos Meškinės kaimo. Nusipirko namelį ir viskas jiems būtų gerai, jei ne vonios patalpa, į kurią neįgalieji negalėjo įvažiuoti savo vežimėliais, ir laiptai į lauką, kuriais irgi nebuvo įmanoma jiems nusileisti.
Apžiūrėję laučiškių namus komisijos nariai suskaičiavo, kad voniai pritaikyti ir nuovažai įrengti reikėtų 11 400 litų sumos.
Dabar vonios kambarėlis jau švyti naujomis spalvomis ir M.Buožienė džiaugiasi, kad jau gali ir į jį patekti, ir patogiai praustis.
Užtat ne tokia gera padėtis lauke. Tuo įsitikino komisijos nariai, kai apžiūrėjo statybininkų atvežtą kilnojamąją nuovažą, vadinamą pandusu. Šis įrenginys turėtų būti dedamas ant laiptų ir juo patogiai nuriedėtų neįgaliųjų vežimėliai. Panduso ilgis, pasak komisijos pirmininko, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvido Šimelionio, turėtų būti 6 metrai, o atvežtasis Buožiams tesiekia vos 4 metrus, todėl nuovaža gavosi labai stati. Akivaizdu, kad tokiu stačiu šlaitu riedantis neįgalusis gali ir susižeisti. Ir iš lauko jį su vežimėliu užstumti tuo pandusu į namą būtų nelengva.
Pasak Tado, įrengti stacionarią nuovažą laiptais trūko lėšų, o tokį trumpą pandusą pasiūlė patys statybininkai.
Komisijos nariai nutarė, kad taip pasielgdami jie tiesiog nuėjo lengviausiu keliu. „Aiškinsimės, ar toks pandusas nupirktas už programos, ar už savininkų lėšas. Gali būti, kad statybininkams teks ieškoti kito“, – sakė A.Šimelionis.
Neįgalieji nustebino optimizmu
Priekaištų statybininkams komisija turėjo ir Šilutėje, Laisvės alėjoje gyvenančio Juozapo Mikužio namuose, nors nei pats neįgalusis, nei jo žmona Jadvyga jokių pretenzijų nereiškė. Atvirkščiai: „Mes dabar labai laimingi“, – tikino jie ir abu net spinduliavo džiaugsmu, tuo nepaliaujamai stebindami komisijos narius.
50 metų po visą Sovietų sąjungą su ZIL-u važinėjęs Juozapas kojų neteko prieš kelerius metus. Jas amputuoti teko dėl paveldėtų ligų, dėl abiejų kojų Juozapas ištvėrė po kelias operacijas.
Kartu jau 57 metus gyvenantys Jadvyga ir Juozapas daug metų yra Šilutės neįgaliųjų draugijos nariai. Ir neįgaliuosius jiedu stebina savo optimizmu. Juo labiau kad prieš porą metų dar ir mylimą dukrą palaidojo.
„O kas keisis jeigu verksi?“, – atsako p.Jadvyga į klausimą, iš kur juodu imantys tas optimizmo atsargas.
„Toks gyvenimas ir tenka jį priimti koks yra“, – išmintingai tarsteli Jadvyga, o Juozapas pritaria galvos linktelėjimu.
Grindys – per aukštos, durys – neatsparios drėgmei
Šios šeimos namų balkone įrengtas pakilimas, kad Juozapas galėtų 
patogiai įvažiuoti į balkoną savo vežimėliu. Tą padaryti įmanoma prie balkono durų paklojus nediduką pandusą. Tad dabar Juozapas jau džiaugiasi galįs pasėdėti saulutėje, tarp balkono gėlių.
Jadvyga džiaugiasi ir pritaikytu vonios kambariu, nes dabar gali be vargo ten įvežti ir nuprausti vyrą.
Tačiau komisijos nariai jos džiaugsmo nesuprato. Anot jų, akivaizdu, kad prausiantis vanduo išteka į koridorių, nes vonios grindys iškeltos gerokai aukščiau nei koridoriaus ir jokio slenksčio nėra.
Be to, į vonios kambarėlį įstatytos ne stumdomosios, kaip buvo numatyta, o paprastos, drėgmei neatsparios durys. Tokių negalima dėti vonios kambariuose, nes gaudamos drėgmės jos greit sukrypsta.
J.Mikužienė pasirašė, kad priima atliktus, 8404 litus kainavusius darbus, nes, anot jos, tai esą tik menki nesklandumai. Bet komisijos nariai pažadėjo, jog kvies statybininkus paaiškinti, kodėl taip neatsakingai dirbo.
„Kalbėsimės su abiejų dirbusių įmonių vadovais ir bandysime spręsti akivaizdžias problemas“, – sakė A.Šimelionis.