Seimo narys Artūras Skardžius buvo pakviestas į neįprastą susitikimą su rajono statybos įmonių vadovais. Prie puodelio kavos UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Šilutės polderiai“, UAB „Stamela“, UAB „Įtampa“, UAB „Šalna“ bei UAB „Tima“ vadovai Seimo nariui išdėstė, jų manymu, netobulo Viešųjų pirkimų įstatymo trūkumus, abejones dėl daugiabučių namų renovacijos finansavimo bei dėl Statybos projektų sertifikavimo centro veiklos teisingumo.
Įmonių vadovai yra įsitikinę, kad būtini Viešųjų pirkimų įstatymo patobulinimai, nes dabar kyla grėsmė, jog rajonuose esančios statybos įmonės taps didmiesčių „advokatinių“ – statybos projektų valdymo – įmonių vergės.
Skundžia konkurso laimėtojus!
„Šilutės polderių“ direktorius Arūnas Jagminas papasakojo apie jo vadovaujamos įmonės vargus bylinėjantis dėl teisės statyti Pakalnės upės prieplauką. Pasak direktoriaus, įmonė negalėjo pradėti statyti prieplauką, nes viešojo darbų pirkimo konkurso rezultatą skundė didmiesčio statybos bendrovė, nors jos pasiūlyta prieplaukos statybos kaina buvo daug didesnė. Pralaimėjusi įmonė nesusitaikė su pralaimėjimu ir dabar savo skundais trukdo statybos darbus.
A.Jagminas mano, kad turėtų būti priimtos kokios nors taisyklės, apribojančios viešąjį konkursą pralaimėjusiojo galimybę skųstis teismui. Galėtų būti nustatytas piniginis užstatas, kaip bauda, jeigu pretenzijos buvo nepagrįstos ir sugaišino statybų pradžią.
Buvęs Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda susitikimo dalyviams papasakojo savo darbinės praktikos „nuotykį“, susijusį su UAB „Šilutės polderiai“ kova eksploatuoti rajono polderių sistemas. Pasak A.S.Nausėdos, jam ir jo pavaduotojui tuometinė apskrities viršininkė yra paskyrusi nuobaudą už tai, kad nesutiko viešojo konkurso nugalėtoju pripažinti vieną Klaipėdos statybos įmonę.
A.S.Nausėda prisiminė, kad ta klaipėdiečių įmonė neturėjo net techninių galimybių atlikti polderių eksploatacijos darbus, bet turėjo tikslą – laimėjus konkursą persamdyti „Šilutės polderius“ už dar mažesnę kainą ir „nusigriebti grietinėlę“ – pelną.
Apie tendencingą didmiesčiuose registruotų įmonių užmojį laimėti rajone viešuosius darbų pirkimo konkursus pasakojo ir UAB „Įtampa“ direktorius Algis Bekeris. Jis mano, kad jeigu nebus koreguojamas viešųjų konkursų organizavimo įstatymas, anksčiau ar vėliau rajonuose registruotos statybos įmonės taps vergaujančiomis – subranga dirbančiomis – įmonėmis. Jo patirtis leidžia teigti, kad daugeliu atvejų į savivaldybėse skelbiamus didesnius konkursus skverbiasi vadinamosios „projektų valdymo įmonės“. Tokios įmonės dažniausiai turi tik aukštos kvalifikacijos teisininkus – advokatus. Jų veikla – laimėti konkursus, o darbus atlikti samdo subrangovus -ajonuose veikiančias statybos įmones.
A.Bekeris pasakojo, kad dažnai tokios „advokatinės“ įmonės suvaidina bankrotą ir subrangovus dar palieka ir be atlygio. Jis jau yra taip pamokytas vienos bankrutavusios vilniečių statybos bendrovės, kuri laimėjo konkursą atlikti Vydūno gimnazijos rekonstrukcijos darbus. Pasak A.Bekerio, ši „advokatinė“ įmonė „Pireka“, pasamdžiusi UAB „Įtampą“, bankrutavo ir liko „Įtampai“ skolinga per 200 tūkst. litų (apie 60 tūkst. Eur). A.Bekerio žiniomis, yra ir daugiau rajono įmonių, kurios patyrė nuostolių dėl įmonės „Pireka“ veiklos rajone.
Statybos įmonių vadovų nuomone, Viešųjų pirkimų įstatyme turėtų būti nuostatos, kad statybos darbus siekiančios pirkti įmonės pačios turi atlikti bent pusę darbų, o likusiai daliai darbų gali samdyti subrangovus.
UAB „Stamela“ atstovas Kostas Girčius sakė, kad įprastai bendrovės privalo Statybos projektų sertifikavimo centrui pateikti šimtus dokumentų, įrodančių, kad turi visus reikiamus kvalifikuotus specialistus. Šilutiškis stebėjosi, kaip „advokatinės“ statybos darbų įmonės, net neturėdamos suvirintojų, kranininkų, inžinierių, darbų vykdytojų ir kitokių specialistų, sugeba gauti aukščiausio lygio sertifikatus, leidžiančius įgyvendinti sudėtingiausius darbus.