Atsižvelgus į ne iš vienos seniūnijos gautus prašymus išvežti po kaimus klaidžiojančius benamius gyvūnus, skirta papildomų lėšų jų utilizavimui. Nors gyvūnus globojančios organizacijos jų naikinimą kritikuoja, Savivaldybės sanitarijos inspektorės Violetos BALTUTIENĖS teigimu, gyvūnų globėjai kokių nors alternatyvų nesiūlo.
Pavyko sutaupyti
Beglobių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir laikymui, utilizavimui papildomai iki metų galo skiriama 5747,83 Lt suma. Pasak V.Baltutienės, už šią sumą Klaipėdos įmonė „Nuaras“ sugaudys dar apie 17 valkataujančių kačių ir šunų.
Nuo metų pradžios Šilutės mieste ir kaimiškosiose seniūnijose sugauti 98 keturkojai. Praėjusiais metais benamių gyvūnų sugavimui ir sunaikinimui Savivaldybė išleido daugiau nei 33 tūkst. Lt, sunaikino 102 keturkojus.
Papildomų pinigų šiai paslaugai pirkti skirta iš nepanaudotų Šilutės rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2009-2012 metų programos ir priemonės „Kitos aplinkos sveikatinimo priemonės“ lėšų.
Šilutės rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2009-2012 metų programai buvo skirta 6500 Lt. Atliekant maudymosi vietų vandens kokybės stebėseną panaudota 3 252,17 Lt. Programos priemonei „Kitos aplinkos sveikatinimo priemonės“ buvo skirta 4000 Lt, panaudota 185,5 Lt Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu vandens mikrobiologiniams ir cheminiams parametrams nustatyti.
„Maudymosi vietų vandens kokybės stebėsenai buvome numatę daugiau lėšų, nei jų prireikė. Niekada negali iš anksto numatyti, kas nutiks, tačiau situacija vasarą buvo pakankamai normali. Nenumatytų priemonių taip pat nebuvo daug, todėl pinigų ir liko. Kad jie nebūtų perkelti į kitus metus, nusprendėme prašyti rajono Tarybos, kad ji leistų likusias lėšas panaudoti pagal poreikius valkataujantiems gyvūnams naikinti“, – sakė V.Baltutienė.
Prašo daugiau atsakingumo
V.Baltutienė pabrėžė, kad gyvūnų gaudymo ir jų utilizavimo paslauga yra išties brangi, tad žmonės turėtų gerai pagalvoti prieš naminį gyvūną išmesdami lauk. Vieno gyvūno sugavimas, nuvežimas į karantinavimo vietą, kelių dienų priežiūra, dezinfekcija, plovimas, eutanazija, transporto išlaidos ir utilizavimas kainuoja maždaug 325 Lt.
Planuodamas išvykas po rajoną benamiams gyvūnams gaudyti, „Nuaras“ stengiasi vienu metu apvažiuoti kuo daugiau seniūnijų, kad išlaidos už kurą būtų kuo mažesnės. Jeigu yra įtarimų, kad besišlaistantis gyvūnas serga pasiutlige, gyvūnų gaudytojai į iškvietimą reaguoja iš karto.
Inspektorė neslėpė, kad kartais pagauti šunys būna net dresuoti, tačiau dėl kažkokių priežasčių augintiniais žmonės vis tiek atsikrato.
V.Baltutienė pati augina jau antrą iš gatvės paimtą beglobį gyvūną, tad žino, kokią atsakomybę tenka prisiimti.
„Norėčiau akcentuoti, kad prieš įsigydami gyvūną žmonės gerai pagalvotų, nes jam reikės nemažai priežiūros, laiko ir pinigų“, – sakė ji.
Kastracija kol kas neįmanoma
Pasak V.Baltutienės, ne kartą svarstytas ir beglobių gyvūnų sterilizacijos (kastracijos) klausimas, tačiau rajone bent jau kol kas nėra reikiamų sąlygų sterilizuotiems gyvūnams prižiūrėti.
„Kastruotas gyvūnas po operacijos bent parą turi būti laikomas stacionare, tačiau tam reikia turėti patalpas“, – sakė sanitarijos inspektorė.
V.Baltutienė svarstė, kad būtų puiku, jei ateityje būtų galima beglobius gyvūnus ne tik naikinti, bet ir sterilizuoti. Deja, naikinimo išvengti nepavyktų, nes sterilizuoti galima tik niekuo nesergančius gyvūnus.