Stintmetis prasidėjo, bet dideliais laimikiais niekas nesidžiaugia

 

STINTOS _5Visą mėnesį kelios žvejų grandys Rusnės saloje, Skirvytės upėje jau yra pasirengusios gaudyti stintas. Nuo vasario 24-osios buvo metami bandomieji mastai, tačiau bent tris savaites į tinklą pakliūdavo vos po kelias stinteles, arba nė vienos. Apie kovo vidurį žvejų grandys Skirvytėje pagavo po pirmuosius kelis šimtus kilogramų taip laukiamos žuvies ir pradėjo įprastą stintmečio darbą. 

Žvejai, stintas gaudantys meškerėmis, šiemet į žvejybą traukia su didele viltimi, kad gal jos jau pradės kibti. Tačiau per visą mėnesį nebuvo nė vieno žvejo mėgėjo, kuris galėjo džiaugtis per pusdienį ar dieną pagavęs daugiau nei puskibirį agurkais kvepiančios žuvies.

Meškeriotojai kantrūs ir išradingi

Kiekvieną dieną iki dešimties meškeriotojų nusėda šiemet populiariausioje aukštojoje krantinėje Skirvytės upės pradžioje. Kita panašaus dydžio grupelė susirenka antrosios krantinės pradžioje. Žvejai ant upės kranto tūno po pusdienį ar dar ilgiau, nors laimikiai, jų pačių žodžiais tariant, „vos pora keptuvių, kad žmona nepyktų“.

Visi vietiniai ar iš kitų miestų atvažiavę žvejai džiaugiasi kiekviena sugauta stinta ir dėl jos kiekio per daug neišgyvena. Dažnas jų net prisipažįsta, kad stintas valgo retai, tačiau šeimos nariai jas mėgsta.

Praėjusį sekmadienį žvejams sekėsi bene geriausiai – kiekvieno kibire gulėjo po vieną kitą kilogramą stintų. Rusniškis Kęstas per tris valandas pagavo net pusę kibiro. Jis pasakojo, kad šeštadienį jam užkibo tik viena kita stinta. Sekmadienį į žvejybą atėjęs Kęstas ant kabliukų kabino ne įprastą pjaustytą raudę ar pačią stintą, o pūgžlio gabaliukus. Jis buvo nustebintas, kad laimikio nereikėjo ilgai laukti. Tad bene pirmą kartą jis visas stintas susižvejojo ant pūgžlio mėsos.

Neįprastai ilga stintmečio pradžiaSTINTOS _2

Vakarėjant meškeriotojams stintos kimba prasčiau, tačiau į žvejų profesionalų tinklus jų kiekiai įprastai didėja.

Šalia antrosios krantinės jau ne vienerius metus savo žvejybos vietą turi UAB „Tatamiškis“ grandis. Septyni žvejai ir direktorius Ovidijus Katkauskas savo bemaž 100 metrų ilgio tinklą čia meta jau visą mėnesį, tačiau žuvies pagauti pradėjo tik kovo viduryje. Pasak direktoriaus, laimikiai nėra gausūs, dažniausiai vienu mastu vakarais pagauna 40 – 60 kg. Ryte laimikiai šiek tiek didesni, sekmadienio rytą per kelis traukimus pavyko pagauti apie pusę tonos žuvies.

Žvejai nežino, kiek laiko stinta plauks aukštyn į upes. Jie stebi, kad yra daug stintų patinėlių, kad stintų ikrai dar nėra visiškai pribrendę. Todėl gali sakyti, jog stintmetis tik prasideda. Šiemet stintos plaukia siauresniu srautu, todėl galima manyti, jog taip jos daro dėl to, kad upės vanduo joms dar yra šaltas. Tad kas žino, gal didesnė dalis stintų taip ir liks bei išnerš Kuršių mariose.

„Tatamiškio“ grandies tinklo metimas ir traukimas yra lengvai matomas, todėl toje vietoje visuomet yra žiūrovų, ir tuo pat metu norinčiųjų įsigyti stintų. Žvejai tik ką pagautas žuveles sveria ir parduoda po 1,5 Eur už kilogramą.

Šių metų stintos yra šiek tiek smulkesnės nei pernykštės. Dėl stintų kokybės, kiekių ir dydžių Nemuno deltos upėse žvejai turi įvairiausių prielaidų. Vieni pyksta, kad didesnes stintas sugaudo klaipėdiečiai žvejai su savo statomais tinklais Baltijos jūros pakrantėse, netoli Kuršių marių žiočių. Tačiau yra manančių, kad didesnę žalą mūsų krašto žvejams daro Latvijos žvejai, kurie prieš gerą dešimtmetį pradėjo stintų žvejybą jūros pakrantėse traukdami didžiulius tinklus. Ir sugauna jie bemaž pusę viso mūsų krašte registruoto stintų derliaus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.