Stintų žvejo įspūdžiai: reikia surasti „auksinę“ eketę

stintos Ant ledo simtai zvejuPirmą kartą šią žiemą Kuršių marioms pasidengus storesniu ledu, čia ėmė plūsti poledinės žūklės išsiilgę žmonės, o artimiausiomis dienomis jų tik daugės.

Šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių vilionėms po švenčių neatsispyrėme ir mes. Saugos specialistai informavo, jog ant Kuršių marių ledo – saugu, kai jo storis siekia ne mažiau kaip 7 cm, o Kuršių mariose, ties Neringos gyvenvietėmis, dabar jis yra mažiausiai 15-20 centimetrų storio.

Štai ką apie pirmąją šiemetinę stintų žvejybą pasakoja šilutiškis Andrius.

Kelionė

Kaip dauguma žvejų, į žūklę susiruošėme ankstyvą rytą. Jau 7 valandą sėdėjome automobilyje ir judėjome Ventėsstintos Ant ledo simtai zveju111 link. Atvykus į vietą mūsų jau laukė „šumacheris“, su kurio vairuotoju iš vakaro buvome suderinę, jog nuveš kitąpus marių, kur kimba stintos. Netrukus jau sėdėjome ant vyriškio sukonstruotos savadarbės transporto priemonės – ledo mašinos su rogėmis.

Mes buvome šešiese, šalia atsisėdo dar kelios žvejų kompanijos. Vieni – iš Šilutės, kiti – atvykėliai iš toliau – Vilniaus ir Marijampolės.

Netrukus pajudėjome. Važiuodami aplink matėme gausybę žiburėlių. Jie išdavė, jo daug žvejų čia buvo per naktį.
Po 15 minučių kelionės jau stovėjome ant ledo netoli Preilos. Ledas – nutūptas žvejų kaip vasarą nuo varnėnų pajuodusios vyšnios. Jų ten – šimtai… Meluoju! Tūkstantis ir daugiau.

Žūklė

Vos atsistoję ant tvirto ledo ir užuodę šviežių agurkų kvapą, suskubome gręžti eketes. Netrukus ant ledo jau spurdėjo ir pirmosios stintos. Stintos kimba!!! Tačiau tai truko neilgai. Pagavę po kelias žuveles nusivylėme – kibimas nurimo.

stintos Ernestas pirma karta zvejojaPūtė žvarbus vėjas, buvo šalta. Termometras rodė minus 9, bet rodėsi, kad šaltis sverbiasi iki kaulių.

Supratę, kad kažką darome ne taip, ėmėme gręžti naujas eketes. Jose vėl pagaunam po kelias žuveles, ir vėl kibimas nurimsta. Vienas kolegų, Ernestas, ėmė „gudrauti“: išsitraukęs meškerėlę, žvejų vadinama „balalaika“, užsirišo fosforinę avižėlę ir ėmė ja virpinti. Ir ką jūs manote? Jis netrukus jau galėjo pasigirti 20 stintų laimikiu, o mes vis dar laukėme kibimo palinkę prie ekečių.

Pamatę, kad Ernestas mus jau gerokai lenkia, ėmėme vėl gręžioti eketes ir netrukus aš radau tą „auksinę“ eketę, kurioje per dieną sugavau 70 stintų. Kitiems žvejams sekėsi prasčiau: Ernestas pagavo 57, kiti – 30, 48, 51 stintą. Kiti net neskaičiavo.

Kai stintos kimba, jų per dieną galima sugauti kelis šimtus.

Tokia ta mūsų pirmoji žūklė ant ledo šiemet. Jau vakarėjant planavome kitą žvejybą. Pradėjus temti patraukėme kranto link. Nors nedaug, bet paskanauti šviežiomis žuvelėmis grįžę namo galėjome.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.