Paslauga reikalinga
„Savarankišką gyvenimą pradedantys pažeidžiami jaunuoliai stokoja savarankiškumo, socialinių, vertybinių bei profesinio orientavimo įgūdžių. Todėl specialistų (profesinio orientavimo, karjeros specialisto, psichologo, socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo) palydėjimo paslauga jiems ypač reikalinga. Siekiame šių paslaugų kuo platesnio prieinamumo, kad kokybiškos ir akredituotos paslaugos jaunuolius pasiektų visose savivaldybėse“, – sako socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministrė Monika Navickienė.
Palydėjimo paslauga jaunuoliams, kaip ir visos socialinės priežiūros paslaugos, nuo šių metų sausio 1 d. gali būti teikiama tik atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigai suteikta teisė teikti šią paslaugą. Tokia teisė suteikta 51 įstaigai, šiemet paslauga suteikta 62 asmenims.
Palydėjimo paslaugos gavėjai yra likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 m.), kuriems teikiama globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje, socialinę riziką patiriantys ir (arba) gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose vaikai (nuo 16 m.); sulaukę pilnametystės asmenys (iki 24 m.), kuriems buvo teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Savarankiško gyvenimo planas
Pradėjus teikti palydėjimo paslaugą turi būti sudaromas jaunuolio savarankiško gyvenimo planas. Tai priemonė, kuri apima visus reikalingus veiksmus ir išteklius, siekiant palengvinti jaunuolio integraciją bendruomenėje.
Planas turi būti sudaromas ir peržiūrimas kartu su jaunuoliu, atsižvelgiant į jo poreikius ir savarankiškumo lygį: nustatomi jaunuolio poreikiai, susiję su globa (rūpyba), sveikatos priežiūra, ugdymu, lavinimu, technine ir metodine pagalba, parenkamos reikalingos priemonės, specialistų komanda.
Socialinių paslaugų įstaiga turėtų paskirti jaunuoliui palydėjimo paslaugos koordinatorių. Maksimalus jaunuolių, gaunančių palydėjimo paslaugą, skaičius, tenkantis vienam koordinatoriui tuo pačiu laiku– ne daugiau kaip 15, iš jų ne daugiau kaip 5 jaunuoliai, kuriems reikia intensyvios pagalbos dėl jų ligos, patirtų fizinių ar psichologinių traumų, priklausomybių. Įstaiga taip pat turėtų bendradarbiauti su kitomis socialines ir kitas paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kad paslauga jaunuoliams būtų teikiama profesionaliai.
Į palydėjimo paslaugos teikimo procesą reikėtų įtraukti savanorius, taip pat buvusius rūpintinius ir socialinę riziką patyrusius jaunuolius, kurie sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje ir gyvena savarankišką gyvenimą.
SADM inf.