Demokratiškos valstybės pagrindas ir garantas – stiprios savivaldybės, o pastarųjų stiprybę lemia bendruomeniškumo laipsnis. Tikros savivaldos plėtojimas, visų pirma, yra bendruomenės plėtojimas. Bendruomenėje ugdomas pagrindinis žmogaus, kaip socialinės būtybės, gebėjimas – menas gyventi ir sutarti su kitais, tai yra savarankiškas, nesavanaudis, atviras ir atsakingas bendravimas, kitų žmonių interesų bei nuomonių gerbimas. Bendruomenėje sudaromos sąlygos tenkinti pagrindinius žmogaus socialinius, psichologinius ir biologinius poreikius.
Įmonė NORFA kartu su naujienų portalu DELFI siekdama mažinti regionų atskirtį ir norėdama parodyti, kad net mažiausiuose Lietuvos miesteliuose, kaimuose yra knygos vertų šviesių žmonių ir istorijų, paskelbė konkursą „BENDRUOMENĖ 2018“. Jo tikslas – skatinti bendruomeniškumą, aktyvų, prasmingą laisvalaikį, užimtumą, didinti įvairių šalies bendruomenių žinomumą.
Saugų bendruomenės „Saugų artuma“ aktyvas, pasitaręs su seniūnijos administracija, nusprendė dalyvauti konkurse ir įrodyti, kad ne tik didmiesčiuose verda gyvenimas!
Iniciatyva dar labiau suvienijo
Akivaizdu, kad saugiškiai aktyvūs, užburiantys socialinėmis, laisvalaikio ir kultūrinėmis iniciatyvomis, kurios sutraukia daug žiūrovų į renginius. Bendruomenė užsiregistravo, dalyvavo konkurse, rinko balsus, pretendavo tapti šauniausia Lietuvos bendruomene ir be abejo, norėjo gauti dovanų – naują mikroautobusą. Deja, konkurso komisija nugalėtoju išrinko ne saugiškius. Bet bendros pastangos siekiant tikslo dar labiau bendruomenę suvienijo.
Metų ratai sukasi labai greitai. Regis akimirka, o „Saugų bendruomenė“ skaičiuoja 22-uosius metus, „Saugų artuma“ – aštuntuosius, Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ – septintuosius veiklos metus. Džiugu, kad prabėgę metai – turtingi gražiais ir prasmingais darbais, kurie tikrai verti pagyrimo. Darbuose ryškiai atsispindi meilė savo kraštui ir jo žmonėms. Svarus bendruomenės indėlis į visos seniūnijos kultūrinę veiklą garsina Saugas ne tik rajone, bet ir Lietuvoje. Per pastaruosius metus agentūra „Factum“ įregistravo net du, saugiškių pasiektus, Lietuvos rekordus!
Prieš 3 metus Saugų bendruomenės išsikėlė dar vieną tikslą – gyventi visavertį visuomeninį – kultūrinį gyvenimą. Daugiau kaip 100 metų skaičiuojantis Saugų malūnas su lentpjūve tampa dar viena renginių vieta. Pastatų savininkas, bendradarbiaudamas su nevyriausybinėmis organizacijomis, kviečia žmones į „Saugų malūno vakarą“, malūne rodomi bendruomenės režisuoti ir pastatyti spektakliai. Kalendorinių švenčių metu bendruomenės nariai telkiasi gražiems darbams. Tokios veiklos suartina šeimas, kaimynus, pačią bendruomenę, ugdo gebėjimus, puoselėja grožio supratimą, formuoja tradicijas.
Visų problemų šalies ir rajono valdžia išspręsti nepajėgi, todėl kaimo žmonės imasi gvildenti jas patys, burdamiesi į bendruomenes, kad apjungus jėgas, būtų lengviau siekti gerovės, kokybiškiau atstovauti bendrus interesus, išsaugoti kultūrinį paveldą ir kurti jaukią aplinką.
Smagi išvyka
Tam, kad patirtum neišdildomų įspūdžių, nebūtina mesti visus darbus ir lėkti atostogų į tolimus kraštus. Saugų seniūnės Dalios Rudienės iniciatyva, pasiūlyta aktyviems Saugų ir Vilkyčių bendruomenės nariams smagiai nusiteikti ir visiems kartu praleisti nuotaikingą savaitgalio šeštadienį Lenkijoje. Į dienos išvyką autobusu vyko ne tik pavieniai bendruomenės nariai, bet ir šeimos. Kelionė į Augustavą paliko visiems neišdildomų įspūdžių.
Pirmasis sustojimas – Vygriai. Vingiuotu ir siauru keliu privažiavus Vygrius, vienuolyno bažnyčios stogai pasitiko iš toli, tad rasti nebuvo sunku. Ant bilietų, kuriuos nusipirkome, sužymėtos visos vienuolyno vietos, į kurias lankytojai gali užeiti. Vienuolynas pastatytas 1667 m., fundatorius – Jonas II Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Apžiūrime visą pastatų kompleksą, kuriame ir popiežiaus Jono Pauliaus II kambarys, biblioteka, svečių namai, kūrybinių darbų centras. Nusileidžiame į vienuolyno kriptą, kurioje palaidoti apie 40 eremitų vienuolių, o pačioje kriptoje yra mirties šokio paveikslas su pavaizduota giltine, kviečiančia vienuolį šokti. Užlipame į bokštą, iš kurio atsiveria puikūs apylinkių vaizdai – Vygrių ežeras su 26 salomis.
Tęsiame kelionę ir vykstame į Augustavą – Lenkijos „Šiaurės Veneciją“, miestą tarp trijų ežerų. Vienas svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra 1824-1839 m. iškastas Augustavo kanalas, jungiantis Vyslos ir Nemuno upes. Kanalas buvo kasamas net 15 metų. Susėdę į laivą plaukiame nuo seno garsėjančiu Augustavo kanalu. Plaukimą kanalais yra išbandęs nepaprastas svečias – popiežius Jonas Paulius II. Augustavo kanalo ilgis – 101 kilometras. Įveikę vieną šliuzą, sukame link kranto, išlipame salelėje Studzieniczna su maža koplytėle, kur mūsų jau laukia autobusas. Tai piligrimų lankoma vieta, garsėjanti Dievo Motinos Marijos šventuoju šaltiniu, popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu bei iš jo palaimintos gilės išaugintu ąžuoliuku ir Benedikto XVI palaimintu spygliuočiu. Smagus pasiplaukiojimas palieka ilgam įsimenančius vaizdus.
Autobusu riedame į miesto centrą – Žygimanto Augusto miestą – Augustavą su vėlyvojo klasicizmo ir eklektikos stiliaus pastatais. Apžiūrime Augustavo šv. Jėzaus širdies baziliką su nuostabaus grožio vitražais. Monumentą Žygimantui Augustui, stovintį centrinėje miesto aikštėje.
Vidurnaktį, kupini maloniausių įspūdžių grįžome namo.
