Storosios žarnos vėžys – tai viena dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet išaiškinama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60-75 metų amžiaus žmonės.
Storosios žarnos vėžinių susirgimų Lietuvoje daugėja 3-6 procentais per metus, vadinasi, kasmet nustatoma per 50 atvejų daugiau.
Jei esate 50-74 metų amžiaus, Jums pagal valstybės finansuojamą Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 1 kartą kas 2 metus turi būti atliktas slapto kraujavimo testas, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį.
Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga.
Dėl tyrimų turite kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ligos pradžioje simptomai nejuntami
Kaip ir kitų vėžio tipų atveju, tiksliai nežinoma, kas sukelia storosios žarnos vėžį, tačiau nustatyta, kad juo dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, taip pat žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantys diabetu, vartojantys maistą, turintį daug cholesterolio, taip pat asmenys, kurių šeimos nariai serga storosios žarnos vėžiu.
Vėžiu susergama, kai normalios ląstelės ima nevaldomai augti ir dalintis. Storojoje ir tiesiojoje žarnoje toks ląstelių dalijimasis pirmiausia sukelia priešvėžinius (gerybinius) pakitimus žarnų gleivinėje, vadinamus polipais, adenomomis arba adenomatoziniais polipais. Po ilgesnio laiko (dažniausiai kelerių metų) kai kurie iš šių polipų gali tapti piktybiniais. Vėlesnėmis ligos stadijomis vėžinis procesas gali apimti visą žarnos sienelę ir išplisti (metastazuoti) į gretimus limfmazgius ar kitus organus.
Dažniausiai ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai. Vėliau gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurių pobūdis ir stiprumas priklauso nuo vėžinių pakitimų lokalizacijos ir išplitimo.
Nenumokite ranka į tuštinimosi sutrikimus
Vienas iš pirmųjų labai svarbių simptomų, tai tuštinimosi įpročių pasikeitimas. Dauguma žmonių turi tam tikrą tuštinimosi rėžimą, kuris nesikeičia metų metus ir yra prie jo pripratę. Jis trumpam gali sutrikti dėl maisto, gydymo tam tikrais vaistais, infekcijos, dizbakterijozės bei kitų priežasčių. Tačiau tai trunka neilgai ir žmogus vėl grįžta prie įprasto ritmo.
Jei tuštinimosi funkcijos sutrikimas užsitęsia ilgiau nei mėnesį, reikėtų susirūpinti. Vieniems tuštinimosi pakitimai pasireiškia vidurių užkietėjimu, kitiems – viduriavimu, gali būti ir vidurių užkietėjimas besikaitaliojantis su viduriavimu.
Kitas svarbus požymis – kraujo ir gleivių pasirodymas su išmatomis. Kraujas gali būti tamsus, apvirškintas, gali būti ir raudonas, o neretai plika akimi nematomas – nustatomas tik tiriant išmatas specialiu būdu.
Beje, kraujas išmatose gali būti ne tik storosios žarnos vėžio požymis. Šviesus kraujas gali pasirodyti dėl hemorojaus ar smulkių išeinamosios žarnos įtrūkimų. Be to, išmatos gali parausti vartojant kai kuriuos maisto produktus. Geležies papildai ir kai kurie vaistai nuo viduriavimo gali lemti tamsią išmatų spalvą.
Bet kuriuo atveju, pastebėjus kraujavimą ar išmatų pokyčius, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti pavojingų sutrikimų požymis.
Pilvo pūtimas, su ar be minėtų požymių, ypač negerėjantis nuo medikamentų, yra labai būdingas storosios žarnos vėžiui. Tuo tarpu skausmas pilve būna rečiau. Jei būna, tai trumpalaikis, spazminis. Jei navikas didelis, gali būti jaučiamas ir pastovus skausmas.
Sergantis storosios žarnos vėžiu žmogus nuolatos jaučiasi nuvargęs, jam be priežasties krenta svoris.
Svarbu neuždelsti gydymo
Labai svarbu, kad ligoniai nepradėtų gydytis patys. Išeinamosios žarnos – tai ne danties skausmas, ir niekas nenori apie tai kalbėti. Pacientai kompleksuoja, eina į vaistinę, perka žvakutes ir gydosi patys, šitaip užleisdami ligą.
Storosios žarnos vėžys yra neabejotinai geriausiai išgydomas virškinamojo trakto vėžys. Tad šio vėžio diagnozė – jokiu būdu ne mirties nuosprendis. Jei nustatomas esant I stadijai, jis chirurgiškai pagydomas praktiškai 100 procentų. Sergančiųjų II stadijos storosios žarnos vėžio pooperacinis išgyvenamumas yra 80-90 procentų. Net esant III stadijai galima išgydyti maždaug trečdalį ligonių. Problema yra tik viena – kaip jį anksčiau nustatyti.
Svarbiausia storosios žarnos vėžio profilaktika – išsaugoti sveiką storosios žarnos gleivinę, gydyti storosios žarnos uždegimą ir infekcines ligas, vidurių užkietėjimą, laiku šalinti polipus. Būtina valgyti kuo daugiau skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, neišvalytų grūdų, sėlenų), mažiau riebalų ir raudonos mėsos.
Atsiradus bet kokiam virškinimo sutrikimui (vidurių užkietėjimui, viduriavimui, pilvo skausmams, pūtimui), būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl visiško ištyrimo.