Pagrasinę streiku Šilutės autobusų parko vairuotojai ketvirtadienį buvo pakviesti pokalbio į rajono Savivaldybę.
Savivaldybės vadovai vyrus informavo, jog vis dėlto rasta galimybė pradėti mažinti milijoninį įsiskolinimą šiai įmonei, kurios darbuotojai neatgauna savo pinigų, uždirbtų per tris mėnesius.
Skolą tik mažins, o atiduoti visų uždirbtų pinigų, kaip reikalaujama, iki balandžio 5-osios, Savivaldybė neturi absoliučiai jokių galimybių, net jei vairuotojai išties pradėtų streiką.
Vairuotojai stebėjosi, kad tokių galimybių kas kartą atrandama tik tuomet, kai jie pakyla streikuoti.
Siūlė pasirašyti peticiją
„Peržiūrėję galimybes, radome sprendimą, kaip galėtume su jumis atsiskaityti bent dalimis“, – taip atvykusius 5 vairuotojus informavo rajono merė Daiva Žebelienė.
Merė, be kita ko, priminė, kad prie milijono ribos artėjantis įsiskolinimas autobusų parkui – ne dabartinių rajono vadovų darbo rezultatas, jie šį „turtą“ paveldėjo iš savo pirmtakų. Pavyko išlaviruoti bent taip, kad toji skola nebedidėja.
Pasak D.Žebelienės ir savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, galimybė mažinti skolą yra tokia, kad vairuotojams ir toliau kas mėnesį būtų mokami einamojo mėnesio atlyginimai, o kartą per ketvirtį būtų sumokama dar ir vieno mėnesio atlyginimo dydžio skola.
R.Ambrozaitis patikino, kad šį mėnesį vairuotojai atlyginimus gaus laiku, bet kada parką pasieks pirmoji įsiskolinimą mažinanti injekcija, prognozuoti sakė nedrįstantis. Aišku tik tiek, kad už pirmąjį metų ketvirtį Savivaldybei „paskolintų“ atlyginimų autobusų parko darbuotojai dar negaus, pirmieji įsiskolinimai bus grąžinami nebent gegužės pabaigoje.
Vairuotojus toks pasiūlymas tenkino, bet jie pasitikslino, ar ir šį kartą nebus pamaitinti tik pažadais. Net pasiūlė „kokią peticiją pasirašyti“. Merė atsakė, jog geriausia „peticija“ bus viską stebinti žiniasklaida.
„Šiandien tai pažadai. Bet realūs. Neverskite manęs meluoti“ , – sakė R.Ambrozaitis.
Tačiau diskusijų dar buvo nemažai.
Šilutės autobusų parkas – unikalus
R.Ambrozaitis stebėjosi, kad vairuotojai reikalauja skolą jiems grąžinti iki jų pačių numatyto termino. Pasak administracijos direktoriaus, šiandien visi nuolat gyvename skolon, ir Savivaldybė – ne išimtis. Savivaldybės skolos siekia net 53 milijonus litų. „Kas jus paskatino streikuoti?“ – klausė direktorius.
„Negalime atrasti to, ko neturime, ir gyventi plačiau, nei galime. O kada baigsis sunkmetis, aš nežinau“, – sakė jis.
Jis priminė dar rugsėjį lankęsis Autobusų parke ir su vyrais tuomet aptaręs Savivaldybės finansinius pajėgumus baigiant metus ir pradedant kitus. Be to, praėjusiais metais pradėjus dirbti dabartinei rajono valdžiai, atlyginimai vairuotojams jau buvo išmokami kiekvieną mėnesį.
Vairuotojas Povilas Juškevičius sakė, jog Šilutės autobusų parkas visoje Lietuvoje yra unikalus: šalyje nėra kito tokio autobusų parko, kurio vairuotojams taip nuolat vėluotų atlyginimai. „Mes jau sotūs pažadų“, – sakė P.Juškevičius, priminęs, kad skolų šleifas velkasi nuo 2011-ųjų lakpkričio.
Vyrams atrodo, kad Savivaldybės vadovai tiesiog nori, kad jie vis ateitų Savivaldybėn paprašyti savo uždirbtų pinigų. Tik tuomet jų ir atsiranda. „Jūs mus ignoruojate kaip įmonę“, – teigė P.Juškevičius.
Vairuotojai irgi nėra šventi
R.Ambrozaitis irgi turėjo dėl ko papriekaištauti autobusų vairuotojams. Jis sakė neretai girdintis šilutiškių pasipiktinimą, jog vyrai neduoda bilietų keleiviams, taip papildomą litą įsikišdami į asmenines kišenes. „Kaip jie dar drįsta streikais grasinti?“ – tokių klausimų jau gavo Savivaldybės vadovai.
Į tokį priekaištą vairuotojai nieko neatsakė, bet atsakė autobusų parko direktorius Artūras Stonkus. Jis sutiko, kad šia prasme vairuotojai tikrai „nėra šventi“. Pasak direktoriaus, tai yra nemalonu ir to neturi būti. Bet būtų gerai, kad panašius atvejus pastebėję Savivaldybės tarnautojai užfiksuotų tai kontroliniame lape, tuomet būtų galima iš karto imtis priemonių.
Autobusų parko darbuotojai guodėsi, jog keleivių sparčiai mažėja ir pastaruoju metu vienintelis išsigelbėjimas jiems yra į mokyklas važinėjantys vaikai. Suaugusieji autobusais beveik nebevažinėja, išskyrus pagyvenusius žmones ir tuos, kurie turi lengvatas.
R.Ambrozaitis pastebėjo, kad esant tokiai situacijai pasibaigus mokslo metams reikia optimizuoti maršrutus, o gyventojus apie tai iš anksto įspėti.
Naujų maršrutų kūrimo galimybės jau išsemtos
Kalbėta apie galimybę ieškoti papildomų pelningų maršrutų, bet rasti tokių, pasak A.Stonkaus, jau išsemtos visos galimybės. Maršrutai šiais laikais tik uždaromi. „Gal dabar pavyktų? Kodėl nepabandžius?“ – ragino R.Ambrozaitis.
Svarstyta galimybė atnaujinti autobuso Nr.1 maršrutą per Šilutę, nes, anot R.Ambrozaičio, Savivaldybė irgi gauna skundų, jog seniems žmonėms sunku nueiti iš vieno miesto galo į kitame esančias gydymo įstaigas. Bet ir ši galimybė autobusų parke jau ne kartą svarstyta, ir aišku, jog pelno iš to nebus.
Nepasiteisino ir miesto autobuso prasukimas pro kapines. Tokios kelionės reikėdavo vos keliems pensininkams, o dirbantys šilutiškiai pradėjo pykti, kad ekskursijų po miestą jiems nereikia.
A.Stonkus priminė, kad prieš kelerius metus buvo paleistas „sekmadieninis bažnytinis“ maršrutas per kaimus, kai 300 parašų surinko Inkaklių gyventojai. Bet ir jis žmonėms buvo reikalingas tik pradžioje, o netrukus keleivių taip sumažėjo, kad ir šis maršrutas tapo nuostolingas.
A.Stonkus pasidžiaugė nebent tuo, kad nebeliko nelegalių vežėjų. Arba, anot jo, šie gerai pasislėpė.
Vairuotojai domėjosi parko ateities vizija. R.Ambrozaitis priminė, kad Savivaldybė privalo užtikrinti pavėžėjimo paslaugos teikimą, tai numato Viešojo administravimo įstatymas. Tad pirks tą paslaugą iš savosios įmonės.
„Kas būtų, jei kelis rajonus aptarnautų vienas autobusų parkas?“ – tokios vizijos svarstymas paliktas ateičiai.