Studijos saulėtoje Italijoje: praktiniai patarimai

italijaVis daugiau abiturientų renkasi studijas užsienyje. Vieni keliauja studijuoti ten kur pigiau, kiti kur jau išvažiavę daugiau draugų bei patikimiau, o dar kiti ten, kur šilčiau.

Aurelija Černevičiūtė, turėjusi galimybę studijuoti Italijoje, Genujos universitete (Universita Degli Studi di Genova), sako, jog studijų Italijoje metu visapusiškai praplėtė savo akiratį: sutiko daug įdomių žmonių iš įvairiausių šalių, turėjo galimybę daug keliauti. Mergina vos atvykusi į Genują pajuto, jog jos svajonė išsipildė.

Reikia mokėti italų kalbą

Saulėtoje Italijoje, kaip ir Lietuvoje, yra universitetai ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Dauguma aukštųjų mokyklų yra finansuojamos valstybės, tačiau daugėja ir privačių aukštųjų mokyklų.

Šiuo metu Italijoje yra užregistruotos 89 universitetinio lygio aukštosios mokyklos. Du universitetai yra skirti užsieniečiams (it. Università per Stranieri),  58 valstybiniai universitetai (it. Università statali), keli technikos mokslų universitetai (it. Politecnici), 17 privačių universitetų (it. Università non statali, legalmente riconosciute), 6 aukštosios mokyklos, kur studijuoja jau turintieji vieną diplomą (it. ScuoleSuperiori), ir 6 universitetai, siūlantys nuotolines internetines studijas (it. Università telematiche).

Neuniversitetinės aukštojo mokslo institucijos nuo universitetinių skiriasi tik finansavimo ir valdymo būdu. Visos meno specialybės, archeologija ir meno vertybių restauravimas studijuojami neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. Atrodo, Italijos aukštosios mokyklos sukurtos norintiems studijuoti ir tiems, kam saulės šiluma padeda įsisavinti daugiau žinių.

„Pasirinkau Italiją, nes norėjau vykti į Pietų šalį, norėjosi šilumos ir jūros. Be to, tiek kartų girdėjau ir skaičiau apie šią šalį, o nėkart iki savo studijų ten nebuvau“, – apie savo pasirinkimą sakė A. Černevičiūtė

Stojant į Italijos aukštąsias mokyklas reikia turėti brandos atestatą, taip pat pakankamai lėšų studijoms.

Kiekvienas universitetas turi tam tikrą vietų skaičių užsienio studentams (it. contingente). Stojant į kurią nors Italijos aukštojo mokslo instituciją, iki vasario pabaigos reikia pateikti paraiškos formą, kurią galima rasti pasirinktos mokyklos interneto puslapyje, brandos atestatą, kuris turi būti išverstas į italų kalbą ir patvirtintas (it. Dichiarazione di valore) Italijos Respublikos ambasadoje, dvi nuotraukas ir paso kopiją. Brandos atestatas pirmiausia turi būti patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Taip pat reikia gauti tam tikrą pažymą iš Italijos kultūros insituto ir galiausiai dokumentus turi patvirtinti Italijos Respublikos ambasada.

Norint studijuoti Italijoje vien lėšų ir saulės troškimo ar aistros kelionėms nepakanka, dar reikia mokėti italų kalbą – universitetuose daugiausiai dėstoma itališkai.

Rugsėjo mėnesį įstojusieji turi laikyti italų kalbos egzaminą universitete. Kiekvienas universitetas turi Kalbų centrą, kuriame galima lankyti italų kalbos kursus. Juos paprastai lanko mainų studentai bei norintys studijuoti, tačiau nepakankamai gerai mokantys italų kalbą. Studentai, turintys universitetų, skirtų užsieniečiams, italų kalbos kursų diplomus (it. Universitą per stranieri di Perugia ar Universitą per stranieri di Siena), nuo kalbos egzaminų atleidžiami.

Italijos universitetai yra sukūrę portalą Italian Culture on the Net (IcoN) – www.italicon.it. IcoN siūlo oficialiai pripažintą internetinę trejų metų programą apie Italijos kultūrą ir kalbą bei daugiau nei 330 įvairių kursų. Universitetai užsieniečiams taip pat siūlo nuotolinius kalbos kursus. Università per stranieri di Perugia interneto adresas – www.unistrapg.it/italiano; Università per stranieri di Siena – www.unistrasi.it.

Italijoje aukštasis mokslas yra mokamas ir kainuoja maždaug 765–1000 eurų per metus. Mokesčio dydis priklauso nuo aukštosios mokyklos ir fakulteto. Mokslas privačiuose universitetuose yra brangesnis. Kaina kiekvienais metais koreguojama, todėl tikslios sumos reikia teirautis dominančioje aukštojoje mokykloje.

Visi keliai veda į Romą

Neabejingi kelionėms Italijoje tikrai turės ką nuveikti ir laisvų nuo studijų metu, mat Italija garsėja ne tik vynais, picomis bei makaronais, tačiau ir architektūros bei meno vertybėmis, muzika ir kaip puiki vieta turizmui.

Čia gali prisiliesti prie nemirštančios istorijos ištakų. Italija nuo seno žinoma kaip daugumos Europos kultūrų lopšys, sostinė Roma ilgus amžius buvusi Vakarų civilizacijos centru.

„Visi keliai veda į Romą“, – sako senas priežodis. Senos tradicijos ir turtinga istorinė praeitis paliko Italijai daugybę meno ir architektūros lobių. Italijos miestuose bene daugiausiai turistų lankomų vietų, šalyje galime rasti net 43 UNESCO saugomus Pasaulio kultūros paveldo objektus.

Italijoje yra kilę daugybė svarbių meno ir intelektualinių judėjimų, kurie pasklido visoje Europoje: Renesansas, Barokas. Italijoje dirbo tokie žymūs meno veikėjai kaip Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Donatelas, Botičelis, Berninis ir Rafaelis.

„Savo laisvalaikį leidau aktyviai: keliavau, dalyvavau draugų organizuojamuose vakarėliuose, dažnai kur nors išeidavau. Turėjau labai gerą draugę italę, kuri savaitgaliais vis kur nors pakviesdavo. Daug kartų buvau pakviesta į tradicinę itališką vakarienę, tad ragavau italų virtuvės šedevrų.

Italijoje labai populiarus aperityvas: gėrimas su užkandžiais, tad dažnai savaitgalio vakarus pradėdavome aperityvu, o paskui eidavome pasivaikščioti, pavakarieniauti arba pašokti ir linksmai pabendrauti. Žinoma, aplankiau keletą muziejų. Genujoje yra vienas didžiausių Europoje akvariumų. Būtų nuodėmė jo neaplankyti. Taip pat sužavėjo kino ir filmų muziejus Turine“, – apie savo laisvalaikį studijų Italijoje metu pasakojo A. Černevičiūtė.

„Studijų Italijoje metu visapusiškai praplėčiau savo akiratį: sutikau daug įdomių žmonių iš įvairiausių šalių, daug keliavau. Pavyzdžiui, italų kalbos kursuose kartu studijavo lenkai, kinas, indai, slovėnas, danas bei keli studentai iš Čilės. Tokia tarptautinė kompanija buvo ir kitose paskaitose. Ir dabar tebebendrauju su kai kuriais iš jų. Gera turėti draugų įvairiuose pasaulio kampeliuose“, – pažintimis studijų Italijoje metu džiaugėsi Aurelija.

Pirgiausia gyventi bendrabuytyje

Studijuojant Italijoje pigiausia yra gyventi studentų bendrabutyje. Tačiau vietų skaičius bendrabučiuose yra ribotas, todėl reikia iš anksto informuoti studentų atstovybę, kad domiesi galimybe gyventi studentų bendrabutyje.

Už universiteto ribų nuomotis butą irgi galima, tačiau rasti nelengva, o būstui reikėtų skirti apie 300 eurų per mėnesį. Didžiuosiuse miestuose būsto nuomai reikia skirti 400–500 eurų per mėnsesį.

Dar viena galimybė – nuomotis butą kartu su draugais. Toks variantas pigesnis, bet reikėtų į šalį atvykti gerokai prieš studijų pradžią. Norint išsinuomoti kambarį, reikia žinoti, kad Italijoje skiriami du kambarių tipai: vienvietis kambarys ir dvivietis. Nuomojantis dvivietį kambarį iš esmės nuomojama lova ir kaimyno paprastai nėra galimybės pasirinkti.

ES piliečiams įvažiuojant į Italiją viza nereikalinga. Atvykus į šalį, per 8 dienas reikia kreiptis į vietinį policijos skyrių ir gauti Permesso di Soggiorno. Per 3 mėn. reikia užsiregistruoti Ufficio Stranieri della Questura ir gauti leidimą gyventi – Carta di Soggiorno per Motivi di Studio.

Dirbti studentai (Lietuvos piliečiai) gali be specialaus leidimo, bet ne visą darbo dieną. Galimybę dirbti ne visą darbo dieną suteikia patys universitetai. Kiekvienas studentas kasmet gali dirbti po 150 valandų.

„Nuvykus į šalį reikėjo užsiregistruoti, gauti studijų knygelę, susižinoti, kur vyks paskaitos, susitikti su dėstytojais. Tai užtruko, nes Italijoje veši biurokratija ir universiteto sistema apskritai buvo labai paini. Tad būdavo taip, kad nueidavome į vieną vietą, iš jos siųsdavo į antrą, iš pastarosios į trečią ir t. t, kol galiausiai sugrįždavome į pirmąją! Tad formalumų tvarkymas trukdavo labai ilgai.Visgi per daug neišgyvenome, nes paskaitos Italijoje prasideda irgi vėliau – pavasario semestrą paprastai vasario viduryje, vasario pabaigoje arba kovą, o rudenio semestrą – nuo spalio“, – įdomybes dėstė Italijoje studijavusi A. Černevičiūtė.

Naudingos  nuorodos: