Lietuvoje šiuo metu gyvena 4 stumbrų grupės. Panevėžio bandą sudaro apie 50 individų, gyvenančių netoli Pašilių stumbryno, iš kurio stumbrai ir buvo išleisti į laisvę. Kėdainių banda – didžiausia, skaičiuojanti daugiau nei 150 individų. Trečioji banda – apie 75 individai, iki 2023 m. pabaigos gyveno Kėdainių r. Ši banda sėkmingai kirto automagistralę „Via Baltica“ ir 2024 m. migravo pietų kryptimi, suskilusi į mažesnes grupes, kurios šiuo metu gyvena: Kauno r. prie Lapių gyvenvietės – apie 30 individų, ties Vandžiogala – apie 10 individų; Babtų–Varluvos miškuose prie A1 automagistralės priešais Sitkūnus – 11, ir netoli Sausinės, prie Kauno miesto ribos – 34 individai.
Dzūkijoje stebima ketvirtoji iki 30 individų banda, atklydusi iš Baltarusijos – dauguma jų – patinai. Alytaus rajone keli pavieniai patinai pastebėti atklydę iš Lenkijos.
Stumbrų bandų struktūra įvairi: mažos bandos dažniausiai sudarytos iš patelių su jaunikliais; didelėse mišriose aptinkami stambūs, subrendę patinai, kurie dominuoja ir kontroliuoja grupės elgesį; pavieniai individai – tai dažniausiai nusenę patinai, kurie dėl sveikatos problemų, tokių kaip artritas, gyvena atskirai.
Pasak dr. A. Kibišos, didelės bandos dažnai traukia į pasėlius, kur ieško maisto. „Kėdainių rajone, kur gyvena didžiausia banda, ūkininkai patiria nuostolių dėl laukuose besimaitinančių stumbrų. Jonavos, Kauno ir Dzūkijos regionuose, kur neseniai įsikūrė naujos bandos, stumbrų daroma žala taip pat kelia nerimą“, – sako mokslininkas.
Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 ha stumbrynas, skirtas populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą. Stumbrynas suskirstytas į kelis aptvarus, kuriuose gyvenantys stumbrai sudaro įvairių genetinių linijų grupes. Stumbryno veikla demonstruoja pažangų požiūrį į rūšies valdymą ir prisideda prie stumbrų sėkmingo grįžimo į miškus.
Pagal VDU inf.