Spalio 18-ąją Briuselyje prasidėjo Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuota protesto akcija dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo. Kartu su visos Lietuvos ūkininkais į Briuselį buvo išvykę ir mūsų krašto pieno gamintojų asociacijos narys, gardamiškis Rimas Jurjonas ir kooperatyvo „Pamario pienas“ narės Dinara Gečauskienė ir Julija Šedienė.
Piketo dalyviai sako, jog tolimą kelionę jie vertina kaip kovą už visos šalies ūkininkų išgyvenimą, mano, kad važiuoti vertėjo, ir neatmeta tolesnių streikų galimybės, jei po šio piketo politikai nepadarys žemdirbiams palankių išvadų.
Gruodį planuoja dar vieną protestą
Lietuvos ŽŪR paskelbė, kad naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, ir tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.
Naujienų agentūra ELTA cituoja ŽŪR vicepirmininką Algį Baravyką, kuris teigė, kad Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.
Sukilę lietuviai nutarė siekti, kad sąlygos būtų suvienodintos, t.y., kad Lietuvai skirtos išmokos būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. „Mūsų tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, – sakė A.Baravykas. O ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus prieš savaitę sakė, jog ši protesto akcija nebus paskutinė, mat kaip tik dabar yra pats laikas protestuoti, nes gruodį numatoma pristatyti ES biudžetą. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus praėjusią savaitę sakė, jog Lietuvos ūkininkai norėtų gauti ES šalims mokamų išmokų vidurkį.
„Mes ilgą laiką gyvenome pažadais, kad ekonominės paramos sąlygos bus suvienodintos, tačiau Lietuva šiuo metu paramos gauna mažiau negu 70 proc. ES vidurkio, nors buvo planuota, kad iki šio laikotarpio mes pasieksime jei ne vidurkį, tai bent 90 proc.“, – spaudos konferencijoje prieš savaitę sakė A.Svitojus.
ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurai už hektarą. Nuo 2013 m., kai Lietuvai buvo siūloma 144 eurų išmoka, šalies žemdirbiai suorganizavo 4 protesto akcijas ir pasiekė, kad iki 2019 m. ji siektų 181 eurą.
A. Svitojaus teigimu, dar vienas toks protestas Briuselyje gali būti rengiamas gruodžio mėnesį.
Lietuvai 2021-2027 m. tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 m., tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.
Išmokų didinimas – tik viena problema
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) mokamos tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams privalo būti lygios ES vidurkiui ar bent artėti prie jo. Šalies vadovė kritikuoja ES nevykdant ankstesnio pažado dėl paramos žemės ūkiui, ir tai, jos žodžiais, „yra visiškai nepriimtina“.
„Vertinu kaip nuomonės išsakymą, ir ši nuomonė išties teisinga, nes pirmasis biudžeto pasiūlymas, kurį gavome visos šalys, išties mus nustebino, ypač Lietuvą ir mūsų regioną. Tai, ką suderėjome prieš 7 metus ir ką turėtų gauti mūsų valstybės žemdirbiai 2020 metais, dar gerokai atsiliekame“, – LRT televizijai sakė prezidentė, piketo dienomis Briuselyje dalyvavusi Europos Vadovų Taryboje.
Anot Prezidentės, po beveik 15 metų narystės ES Lietuvos žemdirbiai privalo gauti ES šalims mokamą vidurkį arba bent jau artėti prie jo.
Skelbiama, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 Lietuvos protestuotojų, kurie atstovavo 56 atskiras ŽŪR organizacijas. Taip pat pranešama, kad pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, jog šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. 79 proc. ES vidurkio. ES tiesioginių išmokų vidurkis yra apie 266 eurus už hektarą.
Briuselyje dirbanti Lietuvos žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščiauskaitė sakė, jog išmokų padidinimas iki ES vidurkio – tik vienas reikalavimų.
„Nėra teisinga, kad Lietuvos žemdirbius pasiekiančios išmokos yra labai menkos, pagal dydį – vos trečios nuo galo. Ir iki 2025-ųjų, pagal dabartinius planus, jos pakiltų tik iki 80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Antra, teigiama, kad sumažinus kaimo plėtros biudžetą valstybės narės turi padidinti savo pridedamąją dalį. Bet tai neteisinga, nes ES valstybių finansinės galimybės labai skirtingos. Jei kaimo plėtra priklausys nuo to, kiek Lietuva galės paremti ūkius savo lėšomis, mums konkurencijos sąlygos bus labai blogos. Kiti reikalavimai – reikia ir programų administravimą supaprastinti, ir paramos jauniems ūkininkams, nes būtina kaime užtikrinti kartų kaitą. Paramos reikia ir naujiems žemės ūkio veiklos besiimantiems žmonėms. Paskutinis reikalavimų – kad kaimo plėtros finansavimas būtų bent jau toks, koks yra šiuo metu. Atrodo, kad esame išgirsti. Ph.Hogano patarėjas patikino, kad mūsų reikalavimai teisėti ir kad už visa tai turime kovoti, nes paskui bus per vėlu“, – sakė V.Leščiauskaitė.
Penktadienį žemdirbiai išvyko namo.
Pienininkams sunku palikti ūkius
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, kad LŪS neragino ūkininkų vykti į akciją Briuselyje. Anot K.Andrijausko, visų pirma tai gana nepigus malonumas – kelionė kainavo apie 340 eurų, reikėjo turėti lėšų ir pragyvenimo išlaidoms. Be to, ilga kelionė autobusu yra labai varginanti, ir ne kiekvienas gali jai ryžtis.
K.Andrijausko nuomone, šis protestas – labiau politinė – reklaminė akcija, bet jis neatmeta, kad ateityje gali kilti ir tikri streikai. Tuomet juose dalyvauti jau ragintų ir LŪS.
ŽŪR atstovė Šilutės rajone Birutė Gustienė sakė, jog ji ragino mūsų rajono ūkininkus dalyvauti protesto akcijoje. Tačiau rudens darbymečiu išvykti į 4 dienų kelionę (nuo spalio 16 iki 20 dienos) sodiečiams nėra lengva.
„Pati pranešiau bent 40-čiai ūkininkų, bet visi sakė, kad sunku palikti ūkį rudens darbymečio laiku“, – sakė B.Gustienė.
Tiesa, sutinkančių paremti važiuojančius buvo nemažai, pasak B.Gustienės, bent 11 ūkininkų piniginėmis lėšomis prisidėjo prie išvykos organizavimo. O važiuoti ryžosi tik gardamiškis Rimas Jurjonas.
Šilutės rajono pienininkų asociacijai vadovaujanti Juzefa Tamavičienė sakė, kad dauguma mūsų krašto pieno gamintojų ūkiuose verčiasi savomis jėgomis ir talkininkų nesamdo. Tai yra dar vienas trukdis, kai reikia išvykti į panašias akcijas. Visgi R.Jurjonas ir D.Gečauskienė bei J.Šedienė ryžosi kelionei, kurioje jiems teko atstovauti viso krašto ūkininkus.
Neatmeta tolesnių streikų galimybės
R.Jurjonas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad leistis į tolimą kelią vertėjo, nes tai daryta dėl visų šalies ūkininkų gerovės. Daugiau nei 100 galvijų ūkį turinčio gardamiškio nuomone, visų interesai yra bendri, tad smulkmena ir tai, jog šiek tiek teko pridėti ir savų lėšų.
R.Jurjonas sako, kad jei parama Lietuvos ūkininkams būtų normali – tokia, kaip kitoms ES valstybėms, Lietuvos žemdirbiai dirbtų ir nedejuotų. Nors Pamario krašte, jo pastebėjimu, gyvulininkystei sąlygos yra ypač nepalankios, nes žemės čia nederlingos.
„Tačiau jei gautume deramą paramą, ir jei teisingai už parduotą produkciją atsiskaitytų supirkėjai, mūsų žmonės galėtų ūkininkauti ir oriai išgyventi su šeimomis, ir nebereikėtų lietuviams vykti į svečias šalis“, – svarstė gardamiškis.
Anot jo, suk nesukęs, bet vien meilės kaimui ar žemei neužtenka, kad žmogus būtų sotus, ūkininkams taip pat dar reikia ir šeimas išlaikyti. O politikai, jo pastebėjimu, tiek Lietuvos, tiek sėdintys Briuselyje visgi yra gerokai nutolę nuo žemės ūkio realybės.
Ūkininkas įsitikinęs, kad kelionė ir piketas duos naudos, jau nekalbant apie tai, jog ji praplėtė pačių piketuotojų akiratį.
„Bet jei nebus padaryta tinkamų sprendimų, ir piketų, ir streikų dar bus“, – visų piketuotojų nuomonę išsakė R.Jurjonas.