Birželio 7 d. Šilutės rajone viešėjo tarptautinio seminaro „Žemės ūkio vandentvarka ir apsauga“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Rusijos Federacijos.
Svečiai buvo supažindinti su mūsų rajonu, pristatyta, kuo esame turtingi ir išsiskiriantys. Pasak Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus viršininko Antano Gudaičio, ne veltui iš visos Lietuvos aplankyti buvo pasirinkta Šilutė – čia polderiams tvarkyti yra investuota nemažai europinių lėšų. Todėl seminaro metu apžiūrėta, kaip sutvarkyti objektai, dalintasi patarimais, idėjomis.
Svečiams pristatytas mūsų kraštas
Šilutės savivaldybės vadovai posėdžių salėje pasveikino ir priėmė išvažiuojamojo trijų dienų tarptautinio seminaro dalyvius. 
Merė Daiva Žebelienė svečius supažindino su Šilute, jos istorija, papasakojo apie kasmetinius potvynius, žemės ūkio aktualijas ir problemas. Užsieniečiams rodytos fotografijos su rajono įsimintiniausiomis vietomis, kurias verta aplankyti, savomis akimis pamatyti. Po priėmimo Savivaldybėje viešnagės programoje buvo Rusnės žiemos polderio, rekonstruoto pagal 2007-2013 m. ES programos veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“, apžiūra ir sprendimų vertinimas, polderių pylimų ir griovių šlaitų šienavimo technikos demonstravimas, rekonstruotos Uostadvario vasaros polderio siurblinės aplinkosaugos priemonių ir Minijos kaimo krantinių statybos apžiūra.
Šilutė pasirinkta neatsitiktinai
A.Gudaitis „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad trečius metus vyksta intensyvus trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Estijos, Lietuvos – melioracijos specialistų bendradarbiavimas. Tradiciškai į seminarus kviečiami ir Rusijos federacijos atstovai bei suomiai, kadangi žemėtvarkininkai šiose šalyse dirba panašiomis sąlygomis.
Šiais metais trijų dienų seminaro metu, prieš atvykstant į Šilutę, aplankyta Latvija, apžiūrėti latvių statomi hidrotechniniai objektai, susipažinta su jų specialistais, darbų specifika. Tokia pat išvyka buvo ir į Estiją.
Atvykę į Lietuvą, svečiai apsilankė Klaipėdoje, apžvelgė Brukšvos polderį, kur ūkininkas Petras Vasiliauskas, panaudodamas europines lėšas, žiemos polderyje augina bulves, kviečius. Baigiamoji seminaro dalis vyko Šilutės rajone.
Lygindamas Baltijos šalių drenuotų žemių plotus, A.Gudaitis sako, kad kaimynai gali savo melioracijos sistemoms skirti didesnes investicijas negu Lietuva. Mūsų šalyje yra 2,5 mln. drenuotų žemių, Estijoje – apie 900 tūkst. ha, Latvijoje – 600 tūkst ha. Lietuva turi daugiausia melioruotų žemių, tačiau Europos lėšų visoms šioms valstybėms yra skiriama po lygiai – po 46 mln. eurų. Todėl latviai ir estai gali daugiau investuoti į vieną hektarą negu lietuviai.
A.Gudaitis teigė, kad tokių seminarų nauda – neabejotina. Specialistai praplečia savo akiratį, pasisemia naujų idėjų, dalijasi patarimais ir užmezga naujus ryšius.