Sugrįžtant šilumai būtina pasirūpinti ūkiniais gyvūnais

Daugelis nekantrauja sulaukti vasaros karščių, tačiau gyvūnams šis laikas tampa varginančiu išbandymu. Nuo aukštos oro temperatūros dažniausiai nukenčia šunys ir ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose auginami paukščiai ir kiaulės.
Pixabay.com nuotr.

„Primename gyvūnų laikytojams pareigą pasiruošti artėjantiems karštiems orams. Tai apima ir išankstinį ūkio infrastruktūros planavimą, gyvūnai taip pat turi būti reguliariai tikrinami visą dieną, ar nėra karščio streso požymių“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Aktualu laikantiems kiaules ir paukščius

Kiaulės labai jautrios karščiui, todėl neturėtų būti ilgai laikomos aukštoje temperatūroje. Jos negali prakaituoti, todėl bando atvėsti suvartodamos daugiau vandens, gulėdamos ant vėsaus paviršiaus ir sumažindamos pašarų vartojimą.

Tuo tarpu, kad paukščiai neperkaistų, juos reikėtų laikyti tokioje vietoje, kur jie galėtų pasislėpti, jei bus per karšta. Paukščių laikymo vietose turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra neviršytų 33 °C. Lauko paukštidės ar kiemai turi būti įrengtos nuo saulės užtemdytoje vietoje.

Karščio metu gyvūnai dažnai susiburia prie vandens šaltinių ir greičiau išnaudoja girdymui skirtą vandenį. Patikrinkite lovelius ir vandens linijas, kad būtų užtikrinta, jog jie nesuges karštu periodu.

Vandens loveliai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Loviai arba konteineriai turi būti tvirtai pritvirtinti, kad neapvirstų, švarūs. Vanduo turėtų būti tiekiamas per automatines arba tinklines sistemas, o ne induose, kuriuos ištroškę gyvūnai gali ištuštinti arba apversti.

Pastogės ir vėdinimas

Svarbu pasirūpinti ir lauke būnančiais gyvūnais – karščiausiu metu jiems pavojinga būti saulės atokaitoje, todėl geriausia parginti į tvartus, gelbsti ir medžių paunksnės, pavėsinės ar stoginės. Vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnai vėsintųsi, todėl į tai reikia atsižvelgti sprendžiant dėl pastogės tipo ir vietos. Aliuminis arba cinkuotas plienas yra idealus stogas pavėsinėms ir vištidėms, nes šios medžiagos puikiai atspindi saulę. Gyvulių laikymo zonos turi būti tamsesnėse vietose. Gyvūnus galima atvėsinti sudrėkinant jų kailį šlapiu audeklu ar apšlakstant vandens purkštuvu.

Svarbu, kad pastogėje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis. Vasaros naktimis kaupiasi drėgmė, tačiau temperatūra išlieka aukšta, dėl to patalpos neišdžiūsta ir kyla pavojus gyvūnams uždusti. Todėl reikėtų suskirstyti gyvūnus į mažesnes grupes. Norint, kad gyvuliai neperkaistų, tvartuose reikia sumažinti santykinį drėgnį, padidinti oro judėjimo greitį.

Dėl žaibų iškrovų gali sutrikti gyvūnų laikymo pastatų elektros tiekimas ir ventiliacijos sistemos. Patartina pasirūpinti atsarginėmis priemonėmis (generatoriais), kurios užtikrintų nepertraukiamą ventiliavimo sistemų darbą. Taip pat reikia įrengti signalizacijos sistemą (garsinę, vaizdinę, pranešimo į mobiliuosius telefonus, kt.), kuri įsijungtų vėdinimo, vandens tiekimo sistemoms sugedus. Būtina numatyti avarinę natūralaus vėdinimo sistemą, kuri garantuotų gyvulių gerovę sugedus pagrindinei sistemai.