„Šiais metais Lietuvoje nustatytas vienas paukščių gripo atvejis naminių paukščių laikymo vietoje, nors laukiniuose paukščiuose gripo atvejų dar nebuvo. Tačiau pasauliniame kontekste, Europoje apstu ligos protrūkių bei židinių, ligos koncentracija čia didžiausia. Šiuo metu vis daugiau laukinių paukščių į Lietuvą sugrįžta perėti, todėl pasitikdami juos nepamirškime pavojaus. Nuo kontakto su laukiniais paukščiais saugokime ne tik savo sparnuočius, bet ir jų lesalus ir kraiką, stebėkime kritusius ir liguistai atrodančius paukščius. Apie kiekvieną rastą nugaišusį laukinį paukštį praneškite artimiausiam VMVT departamentui“, – ragina VMVT atstovė Vilija Grigaliūnienė.
Pagrindiniai ligos pernešėjai yra kolonijas sudarantys jūriniai paukščiai, laukiniai vandens paukščiai, rečiau virusas nustatomas plėšriems paukščiams.
Laukinių paukščių rūšis, kuriai šiuo metu dažniausiais nustatomas paukščių gripas – juodagalvis kiras, tačiau tai gali būti susiję su aukštu šios rūšies mirtingumu nuo paukščių gripo. Tuo tarpu laukinės antys ar žąsys susirgusios neturi klinikinių simptomų ar gaišta retai, todėl rečiau nustatomas jų užsikrėtimo faktas. Tai reiškia, kad sveikai atrodantis paukštis gali pernešti užkratą į naminių paukščių laikymo vietas.
Gali sirgti ir žinduoliai
Paukščių gripą sukelia influenza A virusas. Influenza A virusai nustatomi ne tik paukščiams, tačiau ir žmonėms, kiaulėms, arkliams, audinėms, ruoniams, banginiams, kitiems žinduoliams ir daugeliui paukščių rūšių. EFSA duomenimis žinduolių užsikrėtimas paukščių gripu nustatomas Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Europoje ir pavienėse Azijos šalyse. Tarp laukinių žinduolių tai daugiausiai plėšrūnai, o naminių gyvūnų tarpe – kiaulės bei audinės. Todėl svarbu, kad paukščių gripo virusai kuo greičiau būtų eliminuojami iš laukinės aplinkos.
Paskutiniu metu Europoje dažniausiai nustatytas paukščių gripo viruso H5N1 potipis, kuris nustatytas ir Lietuvoje jau 2021 m. atskleidžia, kad šis viruso potipis keliauja su paukščių migracijos banga ir linkęs keisti savybes. Daugelis paukščių gripo viruso potipių padermės, prisitaikiusios prie klimato kaitos, kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl analizės leidžia įvertinti jau taikomas saugumo priemones ir inicijuoti papildomus apsaugos mechanizmus.
VMVT primena, kad šiuo metu vyksta laukinių paukščių migracija, todėl naminių paukščių augintojai privalo užkirsti bet kokį kelią naminių ir laukinių paukščių kontaktui (vengti išleisti paukščius į atviras erdves, atvirus vandens telkinius); sumažinti laukinių paukščių judėjimą aplink naminių paukščių aptvarus (lesalus ir vandenį paukščiams tiekti tik uždarose patalpose); griežtai kontroliuoti transporto priemonių, žmonių ir įrangos patekimą į paukščių laikymo patalpas.
Taip pat nuolat valyti ir dezinfekuoti gyvūnų laikymo vietas ir įrangą, laikytis higienos, dažnai keisti darbo rūbus ir batus, nepirkti paukščių iš nepatvirtintų laikytojų ir neįsileisti į patalpas paukščių su ligos požymiais; pranešti VMVT arba vet. gydytojui apie bet kokį paukščių sergamumo padidėjimą, užtikrinti tinkamą mėšlo, kraiko ir nugaišusių gyvūnų šalinimą.
Pagal Elta inf.