„Lietuvos draudimo“ ekspertai pastebi, kad vairuotojai dažnai nukenčia nuo taip vadinamų „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia. Tokių netikėtų smūgių pasekmė – ne tik materialiniai nuostoliai, bet ir kur kas rimtesni emociniai ir fiziniai sužalojimai.
Vairuojant automobilį reikia saugotis nepakliūti į sukčių pinkles kelyje, kai subtiliai sukeliamos avarinės situacijos. Tokie žmonės puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų neatsargumu.
Perdėtas mandagumas, žiedinės sankryžos „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per šių metų sausio-balandžio mėnesius įvykdyta beveik 600 sukčiavimų kelyje, o neteisėtai bandomų gauti išmokų suma per šį laiką jau siekia beveik 800 tūkst. eurų.
Anot bendrovės atstovo Artūro Juodeikio, į apgavikų pinkles patekti įmanoma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – neįvertinus kito vairuotojo pernelyg draugiško gesto kelyje. Perdėtas paslaugumas gali būti noro pasipelnyti iš avarijos ženklas. Pavyzdžiui, kai sukčiai duoda pirmumą kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti. Aferistai įprastai stabteli prie aukų ir pasiūlo praleisti pamirksint šviesomis ar parodant gestą.
Žiedinėse sankryžose sukčiai bando įvelti į eismo įvykį mažiau patyrusius vairuotojus. Parkavimo aikštelėse prie prekybos centrų irgi sugalvojama įvairių metodų, kaip „pakišti“ neatidų vairuotoją.
Anot eksperto, būtina tinkamai įvertinti situaciją, kurioje kiti vairuotojai nori pasirodyti itin paslaugūs ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis. Tuomet bus mažesnė tikimybė pakliūti į nusikaltėlių pinkles.
Veikia ir grupės
Sukčiai dažnai veikia ir grupėmis, jie dažniausiai jau turi patirties vykdant tokias apgavystes. Dažnai jie sukelia situaciją, kai jų aukos turi staigiai stabdyti.
„Vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“, kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono, trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį ir taip sukuria situaciją, jog vairuotojai, norėdami išvengti avarijos, iškart turi stabdyti. Taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą, kaltas lieka atsitrenkęs vairuotojas“, – sako A. Juodeikis.
Pasitaiko ir tokių sukčių, kurie dėl automobilio apgadinimų, nesusijusių su tuo metu sukeltu eismo įvykiu, bando apkaltinti pasirinktą auką. Populiariausias būdas, kai klastojant įvykio aplinkybes bandoma pasipelnyti. Kaip pavyzdį galima pateikti asmenų pranešimus apie žalą, kuri būna nesusijusi su tam tikro eismo įvykio apgadinimais.
Svarbu skambinti policijai
Patekus į avarinę situaciją, reikėtų iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, taip pat kelio ženklus, fotografijos padės išsiaiškinti aplinkybes. Taip pat svarbu nepasiduoti panikai ir situaciją įvertinti realistiškai.
„Sukčiai pasinaudoja efekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl svarbu šaltas protas ir jei kyla menkiausias įtarimas – verčiau skambinti policijai. Tai verta daryti, jei su jumis vis tiek bandoma susitarti, siūloma atsiskaityti grynaisiais ir nepildyti dokumentų, vilkinamas deklaracijos pildymo procesas“, – vardija A. Juodeikis.
Per 4 metų mėnesius vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekė 1,2 tūkst. eurų.
Ne išimtis ir kitos ES šalys. Didžiosios Britanijos „RAC“ įmonės 2021 metų duomenimis, šalyje populiarus „Flash for cash“ sukčiavimo būdas, kai aferistai pamirksi priekinėmis šviesomis, duodami signalą, jog praleidžia, o tada atsitrenkia į aukos automobilį. Pakliuvusiems į sukčių pinkles būna sunku įrodyti, jog jie nekalti, nes KET teigiama, jog kelyje reikia stebėti kitų eismo dalyvių signalus ir važiuoti tik įsitikinus, jog yra saugu.